Pradinis ir pagrindinis ugdymas

PAT V I R T I N T A
Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijos
direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d.
įsakymu Nr. V-93

ŠIAULIŲ VINCO KUDIRKOS PROGIMNAZIJOS PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ
UGDYMO PLANAS 2020-2021 MOKSLO METAMS

I SKYRIUS
2019-2020 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANO ĮGYVENDINIMO ANALIZĖ

2019-2020 m.m. Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijoje (toliau – progimnazija) vienas iš ugdymo plano tikslų buvo ugdymo proceso organizavimas, sudarant galimybes, kad kiekvienas mokinys pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą mokinių gebėjimams atsiskleisti. Didelis dėmesys buvo skiriamas mokinio individualiai pažangai, taikytos įvairios pagalbos priemonės bei būdai.
2019-2020 m. m. Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijoje buvo 17 klasių komplektų (3 priešmokyklinio ugdymo grupės, 8 pradinių klasių ir 6 pagrindinio ugdymo klasės). Mokslo metus baigė 361 mokinys: 43 PUG (priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai), 193 pradinių ir 125 vyresniųjų klasių mokiniai.
2019-2020 m. m. progimnazijos pradinių klasių mokinių pažangumas – 100 proc. Aukštesnįjį lygį pasiekė 47 mokiniai, o aukštesniuoju ir pagrindiniu lygiu mokėsi 125 mokiniai. Dėl susidariusios padėties šalyje (paskelbtas karantinas ir įvestas nuotolinis mokymas), nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP) nevyko. Vyresniųjų klasių pažangumas – 95.2 proc. Kitais mokslo metais sieksime pagerinti mokinių pamokų lankomumą bendraujant su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ir pažangumą, mokslo kokybę.
Progimnazijoje veikė 2 pailgintos dienos grupės 1-3 klasių mokiniams. Buvo siekiama: plėtoti vaikų socializacijos galimybes, skatinti kultūrinės ir pilietinės brandos ugdymą, užtikrinti saugų užimtumą po pamokų. Jose dirbantys pedagogai nuosekliai, planingai ir turiningai organizavo veiklą, atitinkančią mokinių amžių; pagal galimybes sudarė sąlygas mokinių saviraiškos poreikiams tenkinti; teikė pagalbą mokiniams atliekant namų darbų užduotis.
Progimnazijoje dirbo 42 pedagogai: 17 mokytojų metodininkų, 12 vyresniųjų mokytojų, 3 mokytojai, 4 PUG pedagogai (iš jų – 3 vyresniosios), 4 švietimo pagalbos specialistai, 2 pailgintos grupės. Mokytojai tobulino kvalifikaciją, kompetencijas, aktyviai bendradarbiavo su mokyklos ir vietos bendruomene. 2019-2020 m. m. daug dėmesio skirta pedagogų asmeniniam profesiniam tobulėjimui. Mokytojai, išsikėlę individualų asmeninio tobulėjimo tikslą, sistemingai planavo, stebėjo ir reflektavo savo veiklas, analizavo pokyčius, rezultatus. Ypatingai tai atsiskleidė dirbant nuotoliniu būdu.
Progimnazijoje organizuota 19 neformalaus vaikų švietimo būrelių. Neformalaus vaikų švietimo valandos ir pamokos skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti panaudotos 100 proc. Jos kryptingai panaudotos mokinių įvairioms bendroms ir dalykinėms kompetencijoms siekti, įgūdžių formavimui. Socialinei – pilietinei veiklai 5-8 klasėse atlikti skirta ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų). Dėl COVID- 19 ligos ir paskelbto karantino bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymu V-480 „Dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir socialinės – pilietinės veiklos 2019–2020 mokslo metais“, pagrindinio ugdymo programos 5–8 klasės mokinys, 2019–2020 mokslo metais ne iki galo atlikęs ar neatlikęs socialinės-pilietinės veiklos, yra atleidžiamas nuo jos atlikimo“. Iki to laiko, mokinių atlikimas siekė– 50 proc. Socialinės – pilietinės veiklos rodikliai gana neblogi, tačiau progimnazijos siekis, kaip ir buvo numatyta – 100 proc. Kryptingai ir tikslingai taikomas socialinių kompetencijų ugdymo (toliau – SKU) modelis. Mokiniai savanoriškai dalyvavo socialinėje veikloje. Minimalus privalomų pamokų ir maksimalus pamokų skaičius atitiko Bendruosius ugdymo planus.
Progimnazijoje sukurtas „Mokinio individualios pažangos“ dienoraštis, atspindintis vaiko asmenybės ūgties pagrindines kompetencijų grupes: savivoką (savęs pažinimas, emocijų kontrolė), socialumą (bendravimas, bendradarbiavimas), gyvenimo planavimą (savivaldus mokymasis, ambicingumas). Kasmet siekiama dienoraštį atnaujinti atsižvelgiant į šių dienų aktualijas. Numatome vykdyti papildomą žemų pasiekimų mokinių (arba nepatenkinamų įvertinimų) ir gabių mokinių stebėseną ir konsultavimą.
Progimnazijoje 50 mokinių turi kalbos ir komunikacijos sutrikimų, kuriems teikiama logopedo pagalba. Specialiųjų poreikių mokiniai, kuriems skirta specialiojo pedagogo pagalba – 38: 8 SUP mokiniai su nedideliais specialiaisiais ugdymo(si) poreikiais, 22 SUP mokiniai su vidutiniais specialiaisiais ugdymo(si) poreikiais ir 8 SUP mokiniai su dideliais ugdymosi poreikiais. 2 SUP mokiniai ugdyti pagal individualizuotas programas.
Progimnazijos pedagogų metodinėse grupėse buvo analizuojami ir lyginami individualūs mokinių pasiekimų rezultatai, analizuojamos mokinių klaidos bei priimami sprendimai kaip koreguoti ir tobulinti ugdymą pamokoje. Analizuojami ir lyginami pasiekimų rezultatai leidžia tikslingiau koreguoti ir tobulinti ugdymo procesą. Pastebėta, kad mokiniams trūksta gebėjimų išsikelti mokymosi tikslus, savarankiškai pasirinkti užduočių atlikimo būdus, aptarti ir vertinti savo mokymąsi.
Progimnazija, vykdydama pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, vadovaujasi Bendrosiomis pradinio ir pagrindinio ugdymo programomis. Jų pagrindu mokytojai rengia dalykų, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo programas. Progimnazijos administracija ir mokytojai vadovaujasi vieninga sutarta planavimo dokumentų struktūra. Mokytojų parengti ilgalaikiai planai atitinka Bendrųjų programų keliamus ugdymo tikslus, numatoma mokomųjų dalykų bei programų integracija. Progimnazija į ugdymo turinį integruoja Žmogaus saugos bendrąją programą, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, socialines ir emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą, apimančią smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, Ugdymo karjerai programą, Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąją programą. Programos integruojamos į mokomųjų dalykų programas, klasių valandėles, neformaliojo vaikų švietimo veiklų dalis, projektinę, kitas veiklas. Planai yra koreguojami ir tikslinami mokytojams priimtina forma. Progimnazija vykdo prevencines LIONS QUEST „Paauglystės kryžkelės: gyvenimo įgūdžių ugdymas“, „Antras žingsnis“ programas, sveikatinimo projektą „Augu laisvas“, įgyvendina Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas. Integravimas vyksta klasių valandėlių metu, per neformaliojo vaikų švietimo veiklas. Mokinių kompetencijų ugdymas vyksta ir kita forma- šachmatų žaidimo integravimas į mokomuosius dalykus, ugdant jų loginį mąstymą.
Ugdymo plane buvo numatyta 10 ugdymo proceso dienų, skirtų netradiciniam ugdymui. Paskelbtas karantinas pakoregavo planus. Dauguma dienų įgyvendinta, nors buvo pakeistos datos, forma ir būdai. Netradicinių ugdymo dienų veiklos buvo įvairiapusiškos, atitiko mokinių poreikius ir interesus. Mokiniai ir mokytojai patobulino įvairias bendrąsias ir dalykines kompetencijas.
Progimnazija dalyvauja sveikatą stiprinančių mokyklų programoje „Sveika mokykla“. Siekiama formuoti teigiamą požiūrį į sveikatą, įvairiomis kūrybinėmis, meninėmis, fizinio aktyvumo iniciatyvomis, skatinama saugoti ir gerinti savo sveikatą, įgyti geresnių gyvenimo įgūdžių bei suvokti savo vaidmenį visuomenėje. Minėdami įvairias atmintinas sveikatos ir su sveikata susijusias dienas rengiamos akcijos, šventės, varžybos, paskaitos, integruotos pamokos, fotografijų parodos.
Ugdymo planas ir tvarkaraščiai sudaryti vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais, atitinka Higienos normas. Ugdymo plano teiginiai neprieštarauja BUP.
Progimnazija dalyvauja projekte „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“, kurio tikslas – didinti bendrojo ugdymo įstaigų tinklo veiklos efektyvumą. Pagrindinis projekto uždavinys – modernizuoti gamtos ir technologinių mokslų mokymo(si) aplinką. Kitais mokslo metais sieksime, kad sukomplektavus ir atidarius STEAM laboratoriją mokiniai su mokytojais galėtų atlikti daug šiuolaikinių tiriamųjų eksperimentinių darbų, modeliuoti ir konstruoti. STEM ugdymo programa integruoja keturis mokomuosius dalykus ir leidžia moksleiviams sužinoti, kaip jie taikomi mūsų kasdieniame gyvenime.
Ugdymo plano analizė suteikia naujų poslinkių kūrybiškumui, kokybės vertinimo ir asmeninės pažangos skatinimui. Ir toliau sieksime, kad ugdymo procesas būtų organizuojamas taip, kad mokinys įsitrauktų į aktyvų ir sąmoningą mokymąsi, suvoktų, kokių mokymosi pasiekimų iš jo tikimasi, kad kiekvienas mokinys pagal savo galias pasiektų kuo geresnius rezultatus.

II SKYRIUS
2020-2021 MOKSLO METŲ PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANO

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Progimnazijos ugdymo planas reglamentuoja pradinio, pagrindinio ugdymo programos 1-osios dalies ir atitinkamų specialiojo ugdymo programų bei neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą.
2. Ugdymo programų tikslas – ugdymo turinio formavimas, ugdymo proceso organizavimas, sudarant lygias galimybes, kad kiekvienas mokinys pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų bei įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.
3. Ugdymo programų uždaviniai:
3.1. asmeninių kompetencijų ir dalykinių pasiekimų ugdymas siekiant nuolatinės asmeninės pažangos;
3.2. pozityviųjų vertybių puoselėjimas, sveiko gyvenimo būdo skatinimas;
3.3. integruoto mokymo privalumai ir jo įgyvendinimas.
4. Progimnazijos ugdymo turinys įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Bendraisiais ugdymo planais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.V-413 ,,Dėl 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.V-417 ,,Dėl 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir mokymosi pasiekimų, pradinį, pagrindinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, mokyklos strateginiu planu bei atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas.
5. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:
5.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.
5.2. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.
5.3. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.
5.4. Progimnazijos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.
5.5. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.
5.6. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.
5.7. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.
5.8. Nuotolinis mokymas – tai nuoseklus savarankiškas ar grupinis mokymas(is), kai besimokančiuosius ir mokytoją skiria atstumas ir/ar laikas, o bendravimas ir bendradarbiavimas, mokymosi medžiaga pateikiama informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis.
5.9. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
6. Progimnazijos ugdymo planas parengtas sudarytų darbo grupių: 2019-06-05 direktoriaus įsakymu Nr. V-203 III skyriaus „Pradinio ugdymo programos įgyvendinimas“ parengimui, 2019-05-14 direktoriaus įsakymu Nr. V-169 IV skyriaus „Pagrindinio ugdymo programos organizavimas ir vykdymas“ parengimui.
7. Ugdymo procesas planuojamas vieneriems mokslo metams.

III SKYRIUS
2020-2021 MOKSLO METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS

PIRMASIS SKIRSNIS
PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ

8. 2020–2021 mokslo metai prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2021 m. rugpjūčio 31d. Ugdymo procesas prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2021 m. birželio 9 d. Ugdymo proceso trukmė – 175 ugdymo dienos (35 savaitės).
9. Ugdymo procesas pagal pradinio ugdymo programas skirstomas pusmečiais:
I pusmetis – 2020-09-01 – 2021-01-29;
II pusmetis- 2021-02-01 – 2021-06-09.
10. Ugdymo procese mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogos, kurių bendra trukmė 2020–2021 mokslo metais – 20 ugdymo dienų. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių ir poilsio dienos.
11. Mokinių atostogos 2020–2021 mokslo metais:
Rudens 2020-10-26–2020-10-30
Žiemos (Kalėdų) 2020-12-23–2021-01-05
Žiemos 2021-02-15–2021-02-19
Pavasario (Velykų) 2021-04-06–2021-04-09
12. Progimnazija gali keisti atostogų datas suderinusi su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija – Žmonių gerovės ir ugdymo departamento švietimo skyriumi.
13. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui 2021-06-10 – 2021-08-31. Jų pradžią nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Švietimo skyriumi.
14. Ugdymas esant ypatingoms aplinkybėms ar aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtis. Ugdymo organizavimo tvarka esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, nustatoma bendrųjų ugdymo planų 6 priede“.
15. Progimnazijos direktorius, esant ekstremalioms aplinkybėms, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo (įvedamas nuotolinis mokymas, trumpinamas pamokų laikas, mokymas organizuojamas kitose erdvėse: parke, lauko aikštelėse, vėsesnėse patalpose), ar sustabdymo (mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos interneto svetainėje ir elektroniniame dienyne „TAMO“). Sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, įskaičiavimo / neįskaičiavimo į ugdymo dienų skaičių derina su mokyklos taryba, valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąja institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Švietimo skyriumi.

ANTRASIS SKIRSNIS
PRADINIO UGDYMO PLANO RENGIMAS. UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
16. Rengiant progimnazijos pradinio ugdymo planą:
16.1. Progimnazijos vadovo įsakymu sudaroma darbo grupė ugdymo plano projektui parengti. Grupės darbui vadovauja progimnazijos pavaduotojas ugdymui;
16.2. darbo grupė, rengdama vienų metų progimnazijos ugdymo planą, susitaria dėl jo struktūros ir formos arba ją gali pasiūlyti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, savivaldybės vykdomoji institucija – Žmonių gerovės ir ugdymo departamento švietimo skyrius;
16.3. darbo grupė remiasi švietimo stebėsenos duomenimis ir rekomendacijomis: nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka, progimnazijos įsivertinimo ir išorės vertinimo duomenimis.
17. Rengiant ugdymo planą, pradinio ugdymo programa įgyvendinama progimnazijoje priimtais susitarimais, sprendimais:
17.1. vykdoma socialinių emocinių įgūdžių lavinimo ir smurto prevencijos programa „Antras žingsnis“;
17.2. „Smurto ir patyčių prevencijos, intervencijos vykdymo tvarkos aprašu“ (direktoriaus 2017-09-01 d. įsakymas Nr. V-187);
17.3. sveikatinimo „Augu laisvas“ projektu (direktoriaus 2018-12-31 d. įsakymas Nr. V-358, „Dėl veiklos plano 2019 m.“);
17.4. integruojamųjų programų (nurodytos ugdymo plano 65 ir 66 punktuose) įtraukimu į ilgalaikius detaliuosius planus;
17.5. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo formų ir laikotarpių; tvarkos aprašo įgyvendinimu (direktoriaus 2017-08-29 d. įsakymo Nr. V-156 redakcija);
17.6. mokinių asmeninės pažangos ir ūgties stebėjimo, pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašu (direktoriaus 2020-08-31 d. įsakymo Nr. V-92);
17.7. pamokų lankomumo apskaitos, stebėsenos ir mokyklos nelankymo prevencijos tvarkos aprašo įgyvendinimo (direktoriaus 2019-09-02 d. įsakymas Nr. V-240);
17.8. švietimo pagalbos teikimo aprašu (direktoriaus 2018-09-03 d. įsakymai Nr. V-193-195; 2017-09-01 d. įsakymas Nr. V-187);
17.9. neformaliojo vaikų švietimo pasiūlos ir organizavimu (nurodytos ugdymo plano 46-57 punktuose);
17.10. pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti, panaudojimu (nurodytos ugdymo plano 30, 31 punkte);
17.11. mokyklinių projektų rengimo ir organizavimu (direktoriaus 2019-12-31 d. įsakymas Nr. V-395, „Dėl veiklos plano 2020 m.“);
17.12. pažintinės ir kultūrinės, meninės, sportinės, projektinės veiklos organizavimu (nurodytos ugdymo plano 24.5 punkte);
17.13. mokymosi sąlygų sudarymu ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose; mokymo(-si) virtualiosiose aplinkose prieinamumo, mokymosi išteklių panaudojimu (direktoriaus 2019-12-31 d. įsakymas Nr. V-395, „Dėl veiklos plano 2020 m.“);
17.14. rekomendacijų aprašu „Dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“ pritaikymo (direktoriaus 2013-01-02 d. įsakymas Nr. V-02);
17.15. sveikatą stiprinančios mokyklos programos „Sveika mokykla“ 2017-2021 metams vykdymu;
17.16. bendradarbiavimu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų, būdų ir formų (direktoriaus 2012-09-05 d. įsakymas Nr. V-21);
17.17. mokinių pamokų lankomumo tvarkos aprašo įgyvendinimu (direktoriaus 2019-08-30 d. įsakymas Nr. V-240);
17.18. mokinių kompetencijų ugdymo – šachmatų žaidimo integravimo į mokomuosius dalykus, ugdant loginį mąstymą.
18. Progimnazijos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, jo projektą suderinęs su mokyklos taryba, savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (kitose mokyklose).
19. Progimnazijos ugdymo planas viešai skelbiamas mokyklos interneto svetainėje.
20. Progimnazijos pradinio ugdymo plano tikslas – ugdymo proceso organizavimas, sudarant galimybes, kad kiekvienas mokinys pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą, mokinių gebėjimams atsiskleisti.
21. Progimnazijos prioritetas – kūrybiškumo, kokybės vertinimo ir asmeninės pažangos skatinimas.
22. Uždaviniai:
22.1. asmeninių kompetencijų ir dalykinių pasiekimų ugdymas siekiant nuolatinės asmeninės pažangos;
22.2. pozityviųjų vertybių puoselėjimas, sveiko gyvenimo būdo skatinimas;
22.3. integruoto mokymo privalumai ir jo įgyvendinimas.
23. Pradinio ugdymo programos turinį sudaro šios sritys: dorinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, socialinis ir gamtamokslinis ugdymas, meninis ugdymas, fizinis ugdymas.
24. Progimnazija, įgyvendindama ugdymo turinį, susitaria:
24.1. ugdymo procesą organizuojant pamoka nepertraukiamas ugdymo(si) proceso laikas 1–4 klasėse numatomas vadovaujantis Higienos norma. Bendrajai programai (ugdymo dalykams) ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2 – 4 klasėse – 45 min.;
24.2. ugdymo procesas gali būti organizuojamas kitomis ugdymo organizavimo formomis (pvz., integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt.), derinant Bendrosios programos ugdymo dalykų ir neformaliojo švietimo programų turinį;
24.3. ugdymo procesas gali būti skirstomas į įvairios nepertraukiamos trukmės ugdymo periodus;
24.4. ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo švietimo programų turinį) per dieną 1 klasėje gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas, 2–4 klasėse – 6 valandas, atsižvelgiant į tai, kiek mokykla gali skirti laiko neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti. Į šį laiką neįskaičiuojamas pailgintos dienos grupės veiklai organizuoti skirtas laikas;
24.5. mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Progimnazija priima sprendimą, kiek šiai veiklai per mokslo metus skirs pamokų, atsižvelgdama į pradinio ugdymo bendrojoje programoje numatytą turinį ir pasiekimus, mokinių amžių. Veikla siejama su mokyklos ugdymo tikslais ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ši veikla organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose. Progimnazija priima sprendimą dėl šios veiklos organizavimo tinkamu būdu ir įforminama direktoriaus įsakymu. Progimnazija šiai veiklai per mokslo metus skiria 9 ugdymo dienas. Ugdymo dienos:
2020 m. rugsėjo 1 d. – Mokslo ir žinių diena;
2020 m. rugsėjo 24 d. – Rudenėlio šventė;
2020 m. spalio 5 d. – „Mokyklos gimtadienis“;
2020 m. spalio 23 d. – „Sveikatingumo diena“
2020 m. gruodžio 14–22 d. – „Šv. Kalėdų belaukiant“ (Kalėdiniai renginiai);
2021 m. sausio 29 d. – „Mano seneliai ir aš“;
2021 m. balandžio 2 d. – Teatro diena;
2021 m. gegužės – birželio mėn. – „Keliauju po Lietuvą“.
2021 m. birželio 9 d. – „Sėkmės diena“.
24.6. Ugdymo procesas organizuojamas ne tik progimnazijoje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.). Išvykimas iš progimnazijos įforminamas direktoriaus įsakymu.
24.7. Progimnazija einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių.
24.8. Klasės dalijamos į grupes:
24.8.1. doriniam ugdymui, jei tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę tikybą ir etiką; mokykloje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;
24.8.2. užsienio kalbai mokyti, klasėje esant ne mažiau kaip 20 mokinių, jei mokykla turi pakankamai mokymo lėšų.
25. Ugdymo proceso planavimas:
25.1. vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė – 35 savaitės (175 dienos). Progimnazijoje mokomasi penkias dienas per savaitę;
25.2. ugdymo turinys planuojamas metams (ilgalaikis planas) ir dienai (trumpalaikis planas, numatant pasiekimus pamokose, fiksuojamas elektroniniame dienyne);
25.3. 2020-2021 m. m. ugdymo turinys planuojamas ilgalaikiame (metams) plane nurodant: klasės situacijos analizę (bendra informacija: mokinių skaičius klasėje, mokinių amžius, žinios apie šeimas, žinios apie sveikatą, pedagoginė klasės charakteristika), bendruosius ugdymo uždavinius, darbo sėkmės kriterijus, mokymo ir mokymosi pasiekimus: detalizuojamą ugdymo turinį (dalykas, tema, pasiekimai (nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas), vertinimas, integracija));
25.4. ilgalaikiai planai aprobuojami pradinių klasių mokytojų metodinėje grupėje ir suderinami su kuruojančiu vadovu;
25.5. trumpalaikis planas: kasdien planuojami mokinių pasiekimai elektroniniame dienyne.
26. Mokinių mokymosi krūviai reguliuojami vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. V-284) ir pradinių klasių mokytojų metodinės grupės susitarimais:
26.1. kontrolinius (diagnostinius) darbus planuoja klasės mokytojas ir dalyko mokytojai. Kontroliniai darbai planuojami elektroniniame dienyne. Per dieną rašomas ne daugiau kaip 1 kontrolinis darbas, per savaitę rašomi ne daugiau kaip 3 kontroliniai darbai. Kontroliniai darbai nerašomi dieną prieš atostogas ir pirmą dieną po jų;
26.2. namų darbai diferencijuojami pagal mokinių gebėjimus ir poreikius. 1 klasėje namų darbai skiriami iki 1 val. per savaitę, 2 klasėje – iki 2 valandų, 3 ir 4 klasėse – iki 5 val. per savaitę. Namų darbai neskiriami savaitgaliams, atostogoms;
26.3. mokiniams, kurie negali tinkamai įvykdyti užduočių, skirtų atlikti namuose (jeigu jos skiriamos), dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų, sudaro sąlygas jas atlikti mokykloje (pailgintos dienos grupėse) arba mokiniai yra nukreipiami į dienos centrus.
27. Progimnazija organizuoja mokinių mokymosi krūvio stebėseną ir remdamasi turimais duomenimis, jeigu reikia, koreguoja ugdymo procesą.
28. Progimnazija, vertindama mokinio pasiekimus ir pažangą, vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą.
29. 2020–2021 mokslo metais bendrajai programai (ugdymo dalykams) ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2 – 4 klasėse – 45 min. (1 priedas).
30. Dalykai ir jiems skiriamų valandų skaičius per savaitę bendrajai programai įgyvendinti. (2 priedas).
31. Dalykų ir valandų paskirstymas atskiroms klasėms. (3 priedas).
32. Progimnazijos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius neviršija Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.
33. Pamokų skaičių klasei per metus sudaro: privalomos pamokos visiems klasės mokiniams; pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti; pamokos dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes; kas jau perskaitė iki šios vietos, tam skiriama taurė putojančio, valandos neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti.
34. Pamokos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas (nedidinant mokiniui privalomų pamokų skaičiaus per mokslo metus).
35. Valandos, skirtos mokinių ugdymo(-si) poreikiams tenkinti, naudojamos:
35.1. individualioms ir grupinėms konsultacijoms, mokymosi pagalbai teikti (pvz., gabiems mokiniams, mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, esant žemiems mokymosi pasiekimams) 1a, 1b, 2a, 2b, 2c, 3a, 3b, 4a, 4b klasėse (po 1 valandą);
35.2. projektinei veiklai (bendrojo raštingumo gebėjimų ugdymui), padedančiai siekti Bendrosios programos tikslų 3a, 3b klasėse (po 1 valandą).
36. Klasės dalijamos į grupes ( 24.8 punktas) doriniam ugdymui 1a, 1b, 2a, 2b, 2c, 3a, 3b 4a, 4b klasėse.
37. Laikinosios grupės iš kelių klasių mokinių sudaromos:
37.1. dorinio ugdymo mokymui 1-ose ir 2-ose klasėse;
37.2. specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;
38. Bendrosios programos tikslų siekiama ugdymo turinį formuojant pagal dalykus arba integravus atskirų ugdymo dalykų programas:
38.1. 1a, 1b, 2a, 2b, 2c, 3a, 3b, 4a, 4b klasėse ugdymo turinys formuojamas pagal dalykus pamokos forma, kai ugdymo(-si) laikas 1 klasėse – 35 min., 2- 3 klasėje – 45 min.;
38.2. per dieną 1 klasėse, ugdymo turinį formuojant pagal dalykus pamokos forma vyksta ne daugiau kaip 5 pamokos, 2-4 klasėse – 6 pamokos.
39. Ugdymo procesą organizuojant projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt. formomis ugdymo procesas skirstomas į įvairios trukmės periodus. Tokia veikla įforminama direktoriaus įsakymu.
40. Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus, mokyklos lėšas. Mokiniai renkasi neformaliojo vaikų švietimo programas, padedančias atsiskleisti jų pomėgiams, talentams. Rekomenduojama į neformaliojo vaikų švietimo veiklą padėti įsitraukti mokiniams, gyvenantiems nepalankiomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis sąlygomis, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atvykusiems ar grįžusiems iš užsienio valstybių.
41. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skiriama meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.
42. Neformaliojo švietimo veiklai įgyvendinti skiriamos valandos, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę. Valandos nustatomos ugdymo programai mokslo metams.
43. Neformaliajam švietimui 1 – 4 klasėms skirta 18 savaitinių valandų.
44. Neformaliojo vaikų švietimo veikla mokiniams yra neprivaloma ir laisvai pasirenkama.
45. Progimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus dėl mokinių pasiekimų gerinimo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir siūlo mokiniams rinktis neformaliojo švietimo programas:

Neformaliojo švietimo kryptis
Skiriamų valandų skaičius

Muzika 1
Dailė ir technologijos 3
Informacinės technologijos 1
Šokis 2
Sportas 5
Saugus eismas 1
Anglų kalba 2
Tiriamoji veikla 3
Iš viso: 18
46. Neformalusis švietimas organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, numatant veiklos pobūdį, labiausiai atitinkantį veiklos intensyvumą, periodiškumą, trukmę, išlaikant grupei numatytą valandų skaičių per metus. Išvykos įforminamos direktoriaus įsakymu.
47. Minimalus mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje – 12 mokinių.
48. Neformaliojo vaikų švietimo veikla įrašoma į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį, organizuojama po pamokų.
49. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai žymimi Mokinių registre.
TREČIASIS SKIRSNIS
LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS

50. Progimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti, klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės:
50.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką;
50.2. užsienio kalbai mokyti, klasėje esant ne mažiau kaip 20 mokinių, jei mokykla turi pakankamai mokymo lėšų.
51. Klasė į grupes gali būti dalijama ir sudaromos laikinosios grupės mokymosi, švietimo pagalbai teikti (pavyzdžiui, konsultacijoms ir pan.), dalykams mokyti, gamtos mokslų dalykų eksperimentiniams darbams atlikti, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas, jeigu mokyklai pakanka mokymo lėšų.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MOKYMO NAMIE IR ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS

52. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie organizuojamas pagal Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašas):
52.1. Bendroji programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį. Įgyvendinama visa Bendrosios programos dalykų programa, išskyrus fizinio ugdymo programą;
52.2. progimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko Bendrąją programą, numato ugdomųjų veiklų tvarkaraštį);
52.3. mokinys gydytojo leidimu dalį ugdymo valandų / pamokų gali lankyti mokykloje. Šios ugdymo valandos / pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą;
52.4. namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriamos 9 savaitinės ugdymo valandos Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėse – 11 ugdymo valandų;
52.5. Vaikas gali būti ugdomas šeimoje pagal pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

PENKTASIS SKIRSNIS
ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

53. Progimnazija, atvykus asmeniui, baigusiam užsienio valstybės pradinio ugdymo programos dalį:
53.1. priima jį mokytis vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir informuoja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Švietimo skyrių. Išsiaiškina atvykusiojo asmens lūkesčius ir norus mokytis kartu su bendraamžiais, švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos;
53.2. kartu su mokinio tėvais (globėjais) numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą, aptaria švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą laiko dalį intensyviai mokytis lietuvių kalbos;
53.3. klasės vadovas padeda atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis, pasitelkia mokinius savanorius;
53.4. sudaro mokiniui mokymosi individualų planą, kuriame galimas pamokų skaičiaus perskirstymas tarp dalykų, sudarant galimybę kurį laiką nesimokyti kai kurių dalykų ar jų dalies, bet nepažeidžiant mokinio mokymosi poreikių;
53.5. numato orientacinę mokinio adaptacinio laikotarpio trukmę. Adaptaciniu laikotarpiu stebima mokinio individuali pažanga ir jo pasiekimai nevertinami pažymiais. Užsitęsus mokinio adaptacijai ar iškilus sunkumų, susijusių su adaptacija, į adaptacijos procesų valdymą įtraukiama mokyklos Vaiko gerovės komisija;
53.6. nuolat bendradarbiauja su mokinio tėvais (globėjais ir rūpintojais) ar teisėtais mokinio atstovais ir teikia informaciją apie mokinio mokymąsi, daromą pažangą;
53.7. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, konsultuoja dėl jų pasirinkimo;
53.8. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais). Organizuojamos mokytojų konsultacijos, individualios veiklos ugdymo programų skirtumams likviduoti.
54. Jeigu mokinys nemoka ar nepakankamai moka lietuvių kalbą, progimnazija sudaro sąlygas:
54.1. lietuvių kalbos mokytis intensyviu būdu;
54.2. intensyviai lietuvių kalbos mokytis iki vienerių metų, o pagalbos teikimas numatomas keleriems metams;
54.3. mokytis kartu su kitais bendraamžiais paskirtoje klasėje, teikiant reikiamą švietimo ir mokymosi pagalbą.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

55. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:
55.1. Dorinis ugdymas:
55.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba katalikų tikybą;
55.1.2. progimnazijoje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;
55.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą.
55.2. Kalbinis ugdymas:
55.2.1. lietuvių kalbos dalykas yra Pradinio ugdymo programos sudedamoji dalis. Lietuvių kalbos ugdymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą, skiriant Bendrojo ugdymo plano 27 punkte nurodytas pamokas;
55.2.2. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimai ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas (pvz., naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus);
55.2.3. pirmosios užsienio kalbos mokymas:
55.2.3.1. pirmosios užsienio (anglų) kalbos mokoma antraisiais-ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais. Jei progimnazija turi lėšų, pirmosios užsienio (anglų) kalbos pradedama mokyti ir pirmoje klasėje;
55.2.3.2. užsienio (anglų) kalbai mokyti visose 2-4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę.
55.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:
55.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Parenkamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose;
55.3.2. socialiniams gebėjimams ugdytis dalis (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).
55.4. Matematinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, pagal galimybes naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės.
55.5. Fizinis ugdymas:
55.5.1. 1-4 klasių mokiniams sudaromos sąlygos mokiniams lankyti 2 fizinio aktyvumo pamokas per savaitę;
55.5.2. 1-4 klasių mokiniams sudaromos sąlygos 1 valandą per savaitę lankyti aktyvaus judėjimo pratybas mokykloje (neformaliojo švietimo užsiėmimai);
55.5.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;
55.5.4. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne progimnazijoje.
55.6. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis):
55.6.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų dalykui skiriamo laiko, nurodyto ugdymo plano 29, 30, 31, punktuose;
55.6.2. 1a, 1b, 2a, 2b, 2c, 3a, 3b, 4a, 4b klasėse įgyvendinama šokio programa skiriant vieną ugdymo valandą iš fizinio ugdymo dalykui skiriamų ugdymo valandų per savaitę;
56. Mokiniai, besimokantys pagal neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (pvz. dailės, muzikos, sporto), gali būti atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo:
56.1. jeigu šios pamokos tvarkaraštyje yra paskutinės;
56.2. tėvai (globėjai) progimnazijos direktoriui iki rugsėjo 15 dienos ir iki vasario 5 dienos pateikia pažymas apie užsiėmimų lankymą neformaliojo ugdymo įstaigose bei prašymą atleisti nuo atitinkamų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo;
56.3. mokytojai numato mokomųjų dalykų atsiskaitymą pusmečių pabaigoje, vadovaujantis Bendrosios programos reikalavimais;
56.4. už mokinių saugumą, nedalyvaujant atitinkamų privalomųjų dalykų paskutinėse pamokose, atsako mokinių tėvai;
56.5. mokinių atsisakymas lankyti atskirų privalomų dalykų pamokas įforminamas direktoriaus įsakymu.
57. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:
57.1. į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:
57.1.1. bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo integruojamųjų programų – Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). Šių programų atskirai planuoti ir vykdyti nereikia, jos yra integruotos į Bendrosios programos turinį;
57.1.2. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 89-4668), Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“ ir Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“;
57.1.3. Progimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui dalyvauti nuoseklioje ir ilgalaikėje prevencinėje programoje, kuri apima smurto, patyčių, alkoholio, tabako, taip pat kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, skatinančių sveiką gyvenseną, įgyvendindama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklos rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“. Socialinių – emocinių įgūdžių lavinimo, smurto prevencijos programa “Antras žingsnis“ visose pradinėse klasėse integruojama į klasės vadovo veiklą;
57.1.4. etninės kultūros ugdymas;
57.1.5. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų;
57.1.6. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“.
58. Mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo dalykus, į kuriuos integruojamas Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios, Žmogaus saugos bendrosios, etninės kultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys.

IV SKYRIUS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ) UGDYMO ORGANIZAVIMAS PRADINĖSE KLASĖSE

PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

59. Progimnazija rengia ugdymo planą vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir atsižvelgdama į mokinių, kuriems reikalinga pagalba dėl specialiųjų ugdymosi poreikių, reikmes, pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos, progimnazijos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.
60. Mokyklos vaiko gerovės komisijai priėmus sprendimą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo(si) ir švietimo pagalbos teikimo, mokykla kiekvienam mokiniui sudaro individualų pagalbos planą, kuris gali būti individualaus ugdymo plano dalis, paskiria pagalbos plano įgyvendinimą koordinuojantį asmenį. Koordinuojantis asmuo kartu su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato tarpinius ugdymosi ir pagalbos tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimą, periodiškai aptaria pasiektus rezultatus.
61. Švietimo pagalba (psichologinė, specialioji pedagoginė, socialinė pedagoginė ir specialioji) teikiama vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 „Dėl Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-950 „Dėl Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“.
62. Mokykloje nesant švietimo pagalbos specialistų, kiekvienam mokiniui, kuriam pedagoginė psichologinė tarnyba arba švietimo pagalbos tarnyba, mokyklos vaiko gerovės komisija rekomenduoja teikti specialistų pagalbą, turi būti skiriama nuo 70 iki 140 pamokų per metus (nuo 2 iki 4 pamokų per savaitę) individualioms konsultacijoms ir (ar) švietimo pagalbai.
63. Mokykla, kurioje nėra švietimo pagalbos specialistų, gali organizuoti švietimo pagalbą mokiniams pedagoginėje psichologinėje ar švietimo pagalbos tarnyboje arba kitoje savivaldybės ugdymo įstaigoje, taip pat gali pirkti švietimo specialistų paslaugas iš kito savivaldybės ar kitų įstaigų pagal nustatytus įkainius, suderinus tai su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (kitose mokyklose).
64. Siekiant tenkinti mokinių ugdymosi reikmes, pritaikoma Bendroji programa, formuojamas ugdymo turinys (integralus ar pagal dalykus), parenkamos mokymosi organizavimo formos (pamoka, projektinė veikla ar pan.), pritaikomos ugdymosi erdvės, parenkamos ugdymui skirtos techninės pagalbos priemonės ir specialiosios mokymo priemonės ir pan.
65. Organizuodama mokinių, kuriems reikalinga pagalba dėl specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, progimnazija atsižvelgia į:
65.1. mokinių turimus specialiuosius ugdymosi poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli);
65.2. mokymo(si) formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;
65.3. mokyklos ir tėvų (globėjų) įsipareigojimus, įteisintus mokymo sutartyje.

ANTRASIS SKIRSNIS
INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

66. Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengiamas individualus ugdymo planas, siekiant tenkinti jo pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, padėti mokytis, pripažįstant ir plėtojant jo gebėjimus ir galias, teikiant švietimo pagalbą.
67. Progimnazija, rengdama individualų ugdymo planą:
67.1. pritaiko Bendrąjį ugdymo planą iki 20 procentų koreguodama dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių, nurodytą Bendrojo ugdymo plano 27 punkte;
67.2. numato specialiąsias pamokas, siūlo kitus dalykus, galinčius ugdyti mokinių raštingumą, suteikti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, padėsiančias būti savarankiškesniems, ugdytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą;
67.3. gali didinti pamokų skaičių (nedidinant mokiniui privalomų pamokų skaičiaus per mokslo metus), skirtą meniniam, technologiniam, sveikatos ugdymui;
67.4. teikia mokymosi pagalbą, padedančią įveikti mokymosi sunkumus, kylančius dėl specialiųjų ugdymosi poreikių;
67.5. gali mažinti minimalų privalomą pamokų skaičių iki 9 procentų Bendrojo ugdymo planų 27 punkte nurodytų pamokų skaičių per metus, didinant neformaliojo vaikų švietimo valandų skaičių, besimokantiems pagal Pradinio ugdymo individualizuotą programą;
67.6. per mokslo metus gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų pamokų skaičių;
67.7. gali intensyvinti mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar švietimo pagalbą nustatytą laikotarpį, skirdama papildomų pamokų kiekvienam mokiniui individualiai ar mokinių grupei;
67.8. turi užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymosi tęstinumą ir nuoseklumą.
68. Mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimą, mokykla skiria:
68.1. specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;
68.2. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse ne mažiau kaip 35 pamokas per metus (1 per savaitę);
68.3. žymių ar labai žymių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčiam mokiniui, bendraujančiam alternatyvios komunikacijos būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos ugdymą galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos ir į lietuvių kalbos pamokas, pratybas. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.
69. Mokinys, dėl intelekto, klausos, kalbėjimo ir kalbos, įvairiapusių raidos, mokymosi sutrikimų, turintis kochlearinius implantus ir didelių bei labai didelių mokymosi sutrikimų, Bendrojo ugdymo plano 27 punkte išvardintus mokomuosius dalykus gali mokytis vėliau, keisti juos kitais dalykais ar būti atleidžiamas, atsižvelgiant į mokyklos vaiko gerovės komisijos siūlymus bei tėvų (globėjų) sutikimą.
70. Mokiniui, kuris mokosi pagal Pradinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio intelektines galias (sutrikimo lygį), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą ir klasės paskirtį, vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 27 punktu arba ugdymą organizuojant veiklos sritimis ir joms skiriamą pamokų skaičių ( 4 priedas):
70.1. mokiniui, turinčiam kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, ugdymo plane reikia skirti specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;
70.2. mokiniui, turinčiam įvairiapusių raidos sutrikimų (autizmas ir kt.), rengiant mokinio individualų ugdymo planą galima skirti 35 ir daugiau pamokų per metus (1 ir daugiau per savaitę) komunikacijai ir kalbos suvokimui didinti, sunkumams socialinėse situacijose įveikti ir socialiniams ryšiams ugdymo įstaigoje formuoti, sensorinėms problemoms spręsti, kitiems įgūdžiams, reikalingiems socialinei įtraukčiai formuoti, dienotvarkei rengti;
70.3. neformalųjį švietimą galima organizuoti ir per mokinių atostogas (išskyrus vasaros atostogas);
70.4. ugdymo veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos, atsižvelgiant į mokinio poreikius, sveikatos būklę, kitų ugdyme ir švietimo pagalbos teikime dalyvaujančių specialistų rekomendacijas;
70.5. mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, individualioms ir grupinėms specialiosioms, logopedo pratyboms 1–4 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 35 pamokos per metus (1 per savaitę).

TREČIASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,
UGDYMAS NAMIE

71. Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja progimnazija pagal progimnazijos vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui, vadovaudamasi Bendrojo ugdymo plano 37 punktu:
71.1. galima skirti 35 ir daugiau pamokų per metus (1 ir daugiau per savaitę) specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;
71.2. mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, pagal Pradinio ugdymo individualizuotą programą, skiriant 280 pamokų per metus (8 per savaitę), iš jų ne mažiau kaip 35 pamokas per metus (1 per savaitę) galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ ĮVAIRIAPUSIŲ RAIDOS SUTRIKIMŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

72. Progimnazija, atsižvelgdama į individualias mokinio galimybes ir specialiųjų poreikių lygį, įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius mokinius ugdo bendroje klasėje, skiria mokytojo padėjėją.
73. Progimnazija, organizuodama mokinių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, ugdymą:
73.1. parengia individualų pagalbos vaikui planą, kuriame numato mokinio tolesnio mokymosi perspektyvą ir socialinio elgesio pasiekimus, aptaria švietimo pagalbos teikimo formas ir būdus, elgesio prevencijos ir intervencijos būdus, socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Periodiškai (kas pusmetį) peržiūri ir koreguoja individualų pagalbos vaikui planą;
73.2. paskiria pagalbos vaikui plano įgyvendinimą koordinuojantį asmenį, kuris kartu su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato siekiamus tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimo žingsnius, atsakomybes ir periodiškus susitikimus teikiamos pagalbos rezultatams aptarti;
73.3. parengia pritaikytą mokiniui nuolatinę mokymosi vietą;
73.4. užtikrina, kad mokytojai, bendradarbiaudami su švietimo pagalbos specialistais, taikytų elgesio vertinimo priemones netinkamo elgesio priežastims nustatyti ir reikalingų įgūdžių ugdymo strategijoms parinkti.
74. Mokykla privalo užtikrinti, kad ugdymo turinys būtų pritaikomas atsižvelgiant į individualius mokinio gebėjimus ir raidos sutrikimo specifiką (mokymo medžiagą pateikti įvairiais būdais (vaizdiniu, garsiniu ir kt.). Įtraukiant mokinį į veiklas būtina atsižvelgti į jo pomėgius, naudoti vizualines užuominas ugdymo procese, pateikti galimas atsiskaitymo formas ir leisti mokiniui pasirinkti atsiskaitymo formą.
75. Mokykla sudaro sąlygas ugdomosios veiklos metu daryti fizinio aktyvumo pertraukas, jų metu pagal galimybes panaudojant specialias priemones (minkštasuolius). Taiko vizualinio struktūravimo metodus ir priemones pamokų ir pertraukų metu (struktūruoja erdves, veiklas, pamokas, pertraukas, užduotis, naudoja vaizdinę dienotvarkę, pasirinkimų lenteles ir kt.) bei kitą vizualinę pagalbą (pvz., atgalinius laikmačius).“

2020-2021 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS

V SKYRIUS
PAGRINDINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS
MOKSLO METŲ TRUKMĖ

76. Ugdymo organizavimas 5–8 klasėse:
76.1. Mokslo metų ugdymo proceso pradžia – 2020 m. rugsėjo 1 d.
76.2. Ugdymo proceso pabaiga – 2021 m. birželio 23 d. Ugdymo proceso trukmė 5–8 klasių mokiniams – 185 ugdymo dienos.
76.3. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos:

Rudens atostogos 2020 m. spalio 26 d. – spalio 30 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos 2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. sausio 5 d.
Žiemos atostogos 2021 m. vasario 15 d. – vasario 19 d.
Pavasario (Velykų) atostogos 2021 m. balandžio 6 d. – balandžio 9 d.

76.4. Ugdymosi procesas pagal pagrindinio ugdymo programas skirstomas pusmečiais:
76.4.1. I pusmetis – 2020-09-01 – 2021-01-29 (93 ugdymosi dienos);
76.4.2. II pusmetis- 2021-02-01 – 2021-06-23 (92 ugdymosi dienos).
77. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui: 2021-06-25 – 2021-08-31.
78. Ugdymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtis. Ugdymo organizavimo tvarka, esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, nustatoma Bendrųjų ugdymo planų 7 priede. Mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos interneto svetainėje ir elektroniniame dienyne „TAMO“. Mokykla informuoja ir derinasi su savivaldybės vykdomąją institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Švietimo skyriumi.

ANTRASIS SKIRSNIS
MOKYKLOS UGDYMO PLANAS. RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

79. Rengiant progimnazijos ugdymo planą:
79.1. direktoriaus įsakymu sudaroma darbo grupė progimnazijos ugdymo plano projektui parengti. Grupės darbui vadovauja direktoriaus pavaduotojas ugdymui;
79.2. darbo grupė susitaria dėl progimnazijos ugdymo plano turinio, struktūros ir formos;
79.3. remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, progimnazijos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis;
79.4. numatyti ugdymo organizavimo gaires dėl ugdymo organizavimo ypatingų aplinkybių laikotarpiu, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, remiantis Bendrųjų ugdymo planų 7 priedu.
80. Ugdymo programa įgyvendinama progimnazijoje priimtais susitarimais, sprendimais dėl:
80.1. vykdomos prevencinės LIONS QUEST programos „Paauglystės kryžkelės: gyvenimo įgūdžių ugdymas“ (2013-03-12 bendradarbiavimo sutartis su VŠĮ Lions Quest Lietuva);
80.2. smurto ir patyčių prevencijos, intervencijos vykdymo tvarkos aprašo (direktoriaus 2017-09-01 d. įsakymas Nr. V-187);
80.3. integruojamųjų programų (nurodytos ugdymo plano 89; 93 punktuose) įtraukimas į ilgalaikius detaliuosius planus;
80.4. ugdymo procesas organizuojamas grupinio mokymosi forma (LR švietimo ir mokslo ministerija 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049; 2020-06-02 Nr. V-827 įsakymo pakeitimu), mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo (mokymas namie ir kt.);
80.5. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo formų ir laikotarpių; tvarkos aprašo įgyvendinimo (direktoriaus 2017-08-29 d. įsakymo Nr. V-156 redakcija);
80.6. mokinių asmeninės pažangos stebėjimo, pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašo tobulinimo bei vykdymo (direktoriaus 2017-08-30 d. įsakymo Nr. V-157 redakcija);
80.7. mokinių, kurie nepasiekia bendrųjų programų patenkinamo lygio pasiekimų nustatymo būdų, numatomų mokymosi pagalbos priemonių ir priemonių mokinių pasiekimams gerinti;
80.8. švietimo pagalbos teikimo (direktoriaus 2018-09-03 d. įsakymai Nr. V-193-195; aprašas- direktoriaus 2017-09-01 d. įsakymas Nr. V-187);
80.9. neformaliojo vaikų švietimo pasiūlos ir organizavimo (nurodytos ugdymo plano 84-85 punktuose);
80.10. pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti, panaudojimo (nurodytos ugdymo plano 140 punkte);
80.11. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje (nurodytos ugdymo plano 140 punkte);
80.12. mokyklinių projektų rengimo ir organizavimo (direktoriaus 2019-12-31 d. įsakymas Nr. V-395, „Dėl veiklos plano 2020 m.“);
80.13. skaitymo, rašymo, kalbėjimo, skaičiavimo ir skaitmeninių gebėjimų ugdymo per visų dalykų pamokas, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį;
80.14. socialinės-pilietinės veiklos organizavimo, tvarkos aprašo įgyvendinimo (direktoriaus 2017-08-30 d. įsakymo Nr. V-158 redakcija);
80.15. pažintinės ir kultūrinės, meninės, sportinės, projektinės veiklos organizavimo (nurodytos ugdymo plano 91 punkte);
80.16. mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose; mokymo(-si) virtualiosiose aplinkose prieinamumo, mokymosi išteklių panaudojimo (direktoriaus 2019-12-31 d. įsakymas Nr. V-395, „Dėl veiklos plano 2020 m.“);
80.17. rekomendacijų aprašo „Dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“ pritaikymo (direktoriaus 2013-01-02 d. įsakymas Nr. V-02);
80.18. sveikatą stiprinančios mokyklos programos „Sveika mokykla“ 2017-2021 metams vykdymo;
80.19. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų, būdų ir formų (direktoriaus 2012-09-05 d. įsakymas Nr. V-21);
80.20. pamokų lankomumo apskaitos, stebėsenos ir mokyklos nelankymo prevencijos tvarkos aprašo įgyvendinimo (direktoriaus 2019-09-02 d. įsakymas Nr. V-240);
80.21. laikinųjų grupių sudarymo: lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos konsultacinės valandos 5-8 klasių mokinių tikslinėms grupėms; 6a, 6b ir 7a, 8a klasės sudarys dorinio ugdymo (etikos) laikinąsias grupes; 5a, 5b ir 6a, 6b klasės sudarys dorinio ugdymo (tikybos) laikinąsias grupes. Laikinoji grupė sudaroma iš ne mažiau kaip 12 mokinių.
80.22. pasirenkamųjų dorinio ugdymo, antrosios užsienio kalbos (nurodytos ugdymo plano 140 punkte);
80.23. anglų kalbos mokymo pagal pagilintą programą 5-8 klasėse (direktoriaus 2020-09-01 d. įsakymas Nr. V-94 );
80.24. mokinių kompetencijų ugdymo- šachmatų žaidimo integravimo į matematikos, fizinio ugdymo dalykus, ugdant loginį mąstymą.
81. Ugdymo planą progimnazijos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su mokyklos taryba ir miesto savivaldybės administracijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Švietimo skyriumi.
82. Progimnazijos ugdymo planas sudaromas vieneriems mokslo metams. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Pamokos trukmė – 45 min.
83. Be privalomojo ugdymo turinio dalykų, progimnazija turi:
83.1. parengtą ir direktoriaus patvirtintą vokiečių kalbos ir geografijos mokymosi poreikius atitinkantį dalykų modulį II pusmetyje. Ši programa įgyvendinama per pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti;
83.2. įvairių krypčių neformaliojo švietimo programas, atitinkančias mokinių saviraiškos poreikius. Šios veiklos įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas (neformaliojo švietimo valanda – 45 min. trukmės).
84. Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas progimnazijoje:
84.1. progimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje, bendradarbiaudama su mokyklos
mokinių savivaldos institucija, įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.
84.2. progimnazija padeda kiekvienam mokiniui, ypač turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose ar turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas. Progimnazija siūlo mokiniams skirtingų krypčių programas, atitinkančias jų saviraiškos poreikius, padedančias atsiskleisti pomėgiams ir talentams, kurios ugdo savarankiškumą, sudaro sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti.
84.3. neformaliajam švietimui 5 – 8 klasėms skirta 9 savaitinės valandos.

Neformaliojo švietimo kryptis
Skiriamų valandų skaičius
Muzika 1,5
Dailė, technologijos 1,5
Sportas 4
Kita 2
Iš viso: 9
84.4. neformaliojo vaikų švietimo veikla mokiniams yra neprivaloma ir laisvai pasirenkama.
84.5. neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro ir vykdomos patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus.
84.6. neformaliojo vaikų švietimo veikla įrašoma į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį, organizuojama po pamokų.
85. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai žymimi Mokinių registre.
86. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis išsikelti tikslus, juos įgyvendinti, prisiimti asmeninę atsakomybę už mokymąsi. Individualus ugdymo planas sudaromas:
86.1. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio;
86.2. mokiniui, kuris mokomas namie;
86.3. mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių;
86.4. mokiniui, kurio pasiekimai žemi;
86.5. mokiniui, kurio pasiekimai aukšti (ypač mokinio, galinčio pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti, gebėjimams ugdyti ir siekti individualios pažangos).
87. Mokinio pasiekimai ir pažanga ugdymo procese vertinami:
87.1. vadovaujantis Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą;
87.2. progimnazijoje parengtu pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2016-08-30 įsakymu Nr. V-187 (direktoriaus 2017-08-29 įsakymo Nr. V-156 tvarkos aprašo pakeitimas, nauja redakcija). Aprašas skelbiamas progimnazijos internetinėje svetainėje;
87.3. pažymiais pagal dešimtbalę vertinimo skalę ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą.
88. Progimnazija Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimu. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į pusmečio įvertinimą.

TREČIASIS SKIRSNIS
PROGIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS

89. Progimnazija į ugdymo turinį integruoja:
89.1. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“. Integruojama į dalykų turinį;
89.2. Ugdymo karjerai programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“. Taikomas socialinių kompetencijų ugdymo modelis (SKU), kuris skatina sąmoningą asmenybės ugdymą. Pagrindinė veiklos kryptis- ugdymas karjerai. Vadovaujamasi Šiaulių miesto programa;
89.3. sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą. Smurto prevencija įgyvendinama vadovaujantis Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“. Integruojama į dalykų ugdymo turinį, klasės valandėlių metu, į neformaliojo vaikų švietimo veiklų dalis;
89.4. finansinio, informacinio raštingumo, verslumo įgyvendinimo. Integruojama į dalykų turinį, neformaliojo vaikų švietimo veiklų dalis. Atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės ir vietos bendruomenės socialinį kontekstą ir esant lėšoms, gali skirti valandas prioritetinėms veiklų sritims, panaudojant neformaliajam vaikų švietimui, mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai skirtas pamokas;
89.5. organizuoja kryptingas sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas: vykdomos prevencinės LIONS QUEST programos „Paauglystės kryžkelės: gyvenimo įgūdžių ugdymas“, sveikatą stiprinančios mokyklos programa „Sveika mokykla“. Integravimas vyksta klasių valandėlių metu, per neformaliojo vaikų švietimo veiklas;
90. Progimnazija sudaro galimybes mokiniui ugdomosios veiklos metu daryti fizinio aktyvumo pertraukas kiekvieną dieną tarp pamokų (po 3 pamokų) užsiimti fiziškai aktyvia veikla, kuri truktų ne trumpiau kaip 20 min., taiko specialias priemones, vizualinio struktūravimo metodus.
91. Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Progimnazija šiai veiklai per mokslo metus skiria ne mažiau 60 pamokų (10 ugdymo dienų). Ši veikla organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose. Ugdymo dienos:
2020 m. rugsėjo 1 d. – mokslo ir žinių diena;
2020 m. rugsėjo 24 d. – Europos kalbų diena;
2020 m. spalio 5 d. – Mokyklos gimtadienis;
2020 m. spalio 23 d. – sveikatingumo diena;
2020 m. gruodžio 22 d. – „Kalėdų belaukiant“;
2021 m. kovo 10 d. – Karjeros diena;
2021 m. balandžio 15 d. – STEAM diena;
2021 m. birželio 22 d. – „Sėkmės diena“;
2 dienos: 2020 m. rugsėjis – 2021 m. birželis– edukacinių pažintinių išvykų dienos.
92. Privalomai socialinei-pilietinei veiklai skiriama 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne. Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317„Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla. Progimnazija vadovaujasi „Socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarkos aprašu“, patvirtintu direktoriaus 2017-08-30 d. įsakymu Nr. V-158 redakcija.
93. Progimnazija į ugdymo turinį integruoja Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“. Įtraukiama į ilgalaikius detaliuosius planus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

94. Mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai. Penktadienį organizuojama mažiau pamokų. Per dieną mokiniui nevyksta daugiau kaip 7 pamokos.
95. Progimnazija vykdo mokinių mokymosi krūvio stebėseną.
96. Progimnazija užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai nerašomi po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų.
97. Progimnazija užtikrina, kad užduotys, kurios skiriamos atlikti namuose:
97.1. atitiktų mokinio galias;
97.2. būtų tikslingos ir naudingos tolesniam mokinio mokymui ir mokymuisi, padėtų siekti numatytų mokymosi tikslų;
97.3. nebūtų skiriamos atostogoms;
97.4. nebūtų skiriamos dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų uždaviniams įgyvendinti.
98. Progimnazijoje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, sudaromos sąlygos juos atlikti mokykloje arba jie turi būti nukreipiami į dienos centrus.
99. Penktų klasių mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skiriamas didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). Kitų klasių mokiniams bendras pamokų skaičius per savaitę yra didesnis nei minimalus, kaip numatyta, Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte.
100. Skiriama mokymosi pagalbai organizuoti trumpalaikę ar ilgalaikę konsultaciją, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias ir esamas lėšas. Trumpos konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį, o ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą, jam suteiktą mokymosi pagalbą.
101. Mokiniai, jeigu pageidauja, direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiami nuo dailės, muzikos, fizinio ugdymo, jei jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais nugalėtojas; jei jis mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (ar yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas. Mokytojai, susipažinę su dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programomis, kurios dera su bendrųjų programų turiniu bei mokiniai, pristatę pažymas, I pusmetyje iki rugsėjo 15 d., II pusmetyje iki sausio 29 d., atleidžiami nuo dailės, muzikos, fizinio ugdymo.
102. Atleisti nuo minėtų dalykų pamokų, mokiniai gali į mokyklą atvykti vėliau arba išvykti anksčiau, jei atitinkamo dalyko pamoka yra pirma arba paskutinė. Už mokinių saugumą, nedalyvaujant atitinkamų privalomųjų dalykų minėtose pamokose, atsako mokinių tėvai. Pamokai esant kitu laiku – dalyvauja pamokoje arba užsiima kita veikla, prižiūrint atsakingam asmeniui. Pasišalinti iš progimnazijos draudžiama. Mokytojai numato mokomųjų dalykų atsiskaitymą, susiderinę su mokiniu, už tam tikrą laikotarpį ar pusmečių pabaigoje, vadovaujantis bendrosios programos reikalavimais.

PENKTASIS SKIRSNIS
MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI, BESIMOKANČIAM PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

103. Progimnazija mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga:
103.1. dėl ligos ar kitų priežasčių praleidusiam dalį pamokų;
103.2. gavusiam nepatenkinamą atsiskaitomųjų ar kitų užduočių įvertinimą;
103.3. gavusiam kelis iš eilės nepatenkinamus kurio nors dalyko įvertinimus;
103.4. jei pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos;
103.5. jei nacionalinio pasiekimų patikrinimo metu nepasiekiamas patenkinamas lygmuo;
103.6. jei jo pasiekimai yra aukščiausio lygmens ir (ar) jei jis siekia domėtis pasirinkta mokymosi sritimi.
104. Mokykla užtikrina sisteminę mokymosi pagalbą.
105. Progimnazija analizuoja ir kompleksiškai vertina individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.
106. Už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą ir mokymosi pagalbos teikimo organizavimą progimnazijoje atsakingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

107. Progimnazija, atvykus asmeniui, baigusiam užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą:
107.1. priima jį mokytis vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei vėlesniais pakeitimais ir informuoja Šiaulių miesto savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyrių. Išsiaiškina atvykusiojo asmens lūkesčius ir norus mokytis kartu su bendraamžiais, švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos;
107.2. kartu su mokinio tėvais (globėjais ir rūpintojais) numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą, aptaria švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą laiko dalį intensyviai mokytis lietuvių kalbos;
107.3. klasės vadovas padeda atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis, pasitelkia mokinius savanorius;
107.4. sudaro mokinio mokymosi individualų planą, kuriame galimas pamokų skaičiaus perskirstymas tarp dalykų, sudarant galimybę kurį laiką nesimokyti kai kurių dalykų ar jų dalies, bet nepažeidžiant mokinio mokymosi poreikių;
107.5. numato orientacinę mokinio adaptacinio laikotarpio trukmę. Adaptaciniu laikotarpiu stebima mokinio individuali pažanga ir jo pasiekimai nevertinami pažymiais. Užsitęsus mokinio adaptacijai ar iškilus sunkumų, susijusių su adaptacija, į adaptacijos procesų valdymą įtraukiama mokyklos Vaiko gerovės komisija;
107.6. nuolat bendradarbiauja su mokinio tėvais (globėjais ir rūpintojais) ar teisėtais mokinio atstovais ir teikia informaciją apie mokinio mokymąsi, daromą pažangą;
107.7. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, konsultuoja dėl jų pasirinkimo;
107.8. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais). Organizuojamos mokytojų konsultacijos, individualios veiklos ugdymo programų skirtumams likviduoti;
108. Jeigu mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, progimnazija organizuoja:
108.1. lietuvių kalbos mokymąsi intensyviu būdu (grupėje arba individualiai pagal poreikį);
108.2. intensyviai lietuvių kalbos mokytis iki vienerių metų, o pagalbos teikimas numatomas keleriems metams.
108.3. mokinio mokymąsi kartu su kitais bendraamžiais paskirtoje klasėje, teikiant reikiamą švietimo ir mokymosi pagalbą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS
LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS

109. Laikinoji grupė sudaroma iš ne mažiau kaip 12 mokinių (nurodytos ugdymo plano 80.21 punkte), išskyrus vokiečių (antroji užsienio kalba) kalbos 6ab; 7a; 8a klasėse sudarytas laikinąsias grupes.
110. Progimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti, klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės:
110.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką;
110.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys;
110.3. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma.
111. Klasė į grupes gali būti dalijama ir sudaromos laikinosios grupės mokymosi, švietimo pagalbai teikti (pavyzdžiui, konsultacijoms ir pan.), dalykams mokyti, gamtos mokslų dalykų eksperimentiniams darbams atlikti, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas, jeigu mokyklai pakanka mokymo lėšų.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ UGDYMO NAMIE IR UGDYMOSI ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS

112. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.
113. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokiniai gali būti mokomi tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, progimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.
114. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 5–6 klasėse skiriamos 444 pamokos per mokslo metus, per savaitę – 12, 7–8 klasėse – 481 pamoka per mokslo metus, per savaitę – 13. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti progimnazijoje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.
115. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), progimnazijos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų, žmogaus saugos ir fizinio ugdymo. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.
116. Mokinys gali būti ugdomas (ugdytis) šeimoje pagal pagrindinio ugdymo programą.

DEVINTASIS SKIRSNIS
UGDYMO ORGANIZAVIMAS GRUPINE MOKYMOSI FORMA NUOTOLINIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU MOKINIAMS, KURIE MOKOMI KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU
117. Mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas nuotolinio mokymo proceso organizavimo būdas, gali priimti sprendimą mokiniams, kurie mokomi kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, dalį ugdymo proceso įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: 5–8 klasių mokiniams iki 10 procentų ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus.
118. Mokykla, priėmusi sprendimą ugdymo procesą, įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu ir kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokyklos ugdymo plane numato, kokią ugdymo proceso dalį, kada, kokios klasės mokiniai mokysis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokykla, ugdymo programas įgyvendindama dviem būdais, užtikrina, kad mokiniai pasiektų numatytus mokymosi pasiekimus ir nepatirtų mokymosi praradimų.
119. Mokykla, planuodama organizuoti ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“.
120. Mokykla, gali priimti sprendimą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoti vieno dalyko ar kelių dalykų mokymą ne ilgesnį laiką, nei numatyta Ugdymo plano 117 punkte.
Konsultacijos (individualios ir grupinės), atsižvelgiant į mokyklos konkrečią situaciją, gali būti organizuojamos tik nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu ir (ar) kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.
121. Organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, būtina įvertinti mokinių mokymosi sąlygas namuose, aprūpinimą mokymosi priemonėmis, reikalingomis dalyvauti nuotolinio mokymosi procese. Mokykla sprendžia ir šalina priežastis, dėl kurių mokiniai negali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Pastebėjus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos mokytis mokykloje.
122. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, turi užtikrinti visų mokymui būtinų mokymosi išteklių organizavimą, struktūrą.
123. Įgyvendindama ugdymo programas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokykla užtikrina, kad sinchroniniam ugdymui būtų skirta ne mažiau kaip 60 procentų ugdymo proceso laiko ir ne daugiau kaip 40 procentų laiko asinchroniniam ugdymui (per savaitę, mėnesį, mokslo metus).
124. Mokykla, pradėdama ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui organizuoti. Sinchroninio ugdymo nepertraukiama trukmė – 2 val. Pamokos struktūra pritaikoma asinchroniniam ir sinchroniniam ugdymui organizuoti, atsižvelgiant į dalyko programos ypatumus, ir mokinių amžių. Nustatoma pertraukų trukmė, iš kurių viena – ilgesnės trukmės, skirta pietų pertraukai.“

VI SKYRIUS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

125. Progimnazija įgyvendina Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro ugdymo sritys ir dalykai: dorinis ugdymas: etika, katalikų tikyba; kalbos: lietuvių kalba ir literatūra, pirmoji užsienio kalba, antroji užsienio kalba; matematika; gamtamokslinis ugdymas: gamta ir žmogus, biologija, chemija, fizika, socialinis ugdymas: istorija, geografija, socialinė-pilietinė veikla; meninis ugdymas: dailė, muzika; informacinės technologijos; technologijos; fizinis ugdymas, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas: žmogaus sauga.
126. Skiriamos pagilinto mokymosi programos užsienio kalbos 1-oji (anglų) mokymui nuo 5 klasės, naudojant pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti.
127. Progimnazija įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, esant poreikiui, iki 10 procentų didina ar mažina (perskirsto) dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičių.
128. Penktųjų klasių mokiniams skiriamas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis, naujai atvykusiems mokiniams skiriamas iki vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis. Per adaptacinį laikotarpį stebima individuali pažanga, bet mokinių pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinami.

ANTRASIS SKIRSNIS
DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

129. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą renkasi dvejiems metams (5-6; 7-8).
130. Lietuvių kalba ir literatūra:
130.1. esant būtinybei mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaryti sąlygas pašalinti mokymosi spragas, atsižvelgiant į progimnazijos turimas lėšas;
130.2. 5-okams antrame pusmetyje skiriama 1 papildoma lietuvių kalbos pamoka, sudarant sąlygas pasiekti geresnius bendrojoje programoje numatytus pasiekimus.
131. Užsienio kalba:
131.1. užsienio kalbos (anglų), kurios mokėsi kaip ankstyvosios užsienio kalbos pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos I dalies pabaigos;
131.2. 5-8 klasių mokiniai mokosi anglų kalbos pagal pagilintą mokyklos mokytojų parengtą “Pagilinto anglų kalbos mokymo programą”. Pagilintam anglų kalbos mokymui naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti.
131.3. 6 klasėje mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka antrąją užsienio kalbą – rusų arba vokiečių;
131.4. iki pagrindinio ugdymo programos I dalies vykdymo pabaigos, progimnazija nekeičia pradėtų mokyti užsienio kalbų;
131.5. rusų ir vokiečių kalbai 6 klasėje I pusmetį – viena papildoma pamoka per savaitę, panaudota iš pamokų, skirtų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti;
131.6. jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja toliau mokytis pradėtos kalbos, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo, tai mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir Šiaulių miesto savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriumi;
131.7. II pusmetyje 5 klasėse įgyvendinamas integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas(is) pagal dalyko ir užsienio kalbų mokytojų parengtą ugdymo programą – ilgalaikį planą. Programą įgyvendina dalyko ir užsienio kalbos mokytojai kartu. Skiriamos iš ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti numatytų pamokų.
132. Matematika:
132.1. organizuojant matematikos mokymąsi, vadovaujamasi nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis, naudojamasi Nacionalinio egzaminų centro parengtomis matematinio raštingumo užduotimis;
132.2. pagal galimybes naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės;
132.3. pagalba mokiniams:
132.3.1. ugdant gabius matematikai mokinius naudojamasi nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis ir kitais šaltiniais;
132.3.2. stebint mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis (pavyzdžiui, NMPP testų rezultatais), numatoma pagalba mokiniams, kurių mokymosi pasiekimai žemi;
132.4. mokiniai matematikos mokosi grupėse, atsižvelgiant į mokinių pasiekimų lygius.
133. Gamtos mokslai:
133.1. progimnazija sudaro sąlygas, kad eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos mokslų dalykų turinyje būtų skiriama ne mažiau kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus mokykloje arba kitose tam tinkamose aplinkose;
133.2. atliekant ilgiau trunkančius projektus, progimnazija sudaro galimybes 2 gamtos mokslų pamokas organizuoti vieną po kitos.
134. Technologijos:
134.1. mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8
klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirsčius laiką mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programoms;
134.2. sudaroma 6ab klasių laikinoji grupė, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose
skaičių, kurį nustato Higienos norma.
135. Informacinės technologijos:
135.1. informacinių technologijų programa pradedama įgyvendinti nuo 5 klasės;
135.2. 5-6 klasėse skiriamos dalyko pamokos visus metus; 7 klasėje pamokos vyks II pusmetį, 8 klasėje pamokos vyks I pusmetį;
135.3. 7–8 klasėse skiriamos 37 dalyko pamokos per dvejus metus. 7 klasėje pirmą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį informacinių technologijų mokoma integruotai su kitais dalykais (kiti 50 procentų pamokų); 8 klasėje – priešingai: pirmą pusmetį informacinių technologijų mokoma integruotai (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (kiti 50 procentų pamokų);
136. Socialiniai mokslai:
136.1. per socialinio ugdymo dalykų pamokas mokymasis dažnai vykdomas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis , bendradarbiavimu, savarankiškai atliekamu darbu;
136.2. siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, istorijos ir geografijos pamokas vedamos netradicinėje aplinkoje, virtualioje mokymosi aplinkoje;
136.3. laisvės kovų istorijai skiriama ne mažiau kaip 18 valandų integruojant temas į istorijos ir lietuvių kalbos pamokas;
136.4. 5-6 klasių istorijos turinį dėstyti eiliškumo principu, 7-8 klasių Lietuvos istorijos epizodus integruoti į Europos istoriją;
136.5. istorijos ir geografijos dalykų turinys siejamas su šių dienų pasaulio realijomis.
137. Fizinis ugdymas:
137.1. mokiniui, kuris mokosi 5-7 klasėse, privalomos 3 fizinio ugdymo pamokos per savaitę, per mokslo metus – 111 pamokų;
137.2. sudaromos sąlygos kiekvienam mokiniui rinktis jo pomėgius atitinkančią neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms. Progimnazija užtikrina pasiūlos įvairovę ir organizuoja mokinių, lankančių šias programas, apskaitą.
137.3. organizuojant fizinio ugdymo pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus;
137.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams fizinio ugdymo pratybos organizuojamos:
137.4.1. jie dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami;
137.4.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne progimnazijoje;
137.5. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;
137.6. progimnazija mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą, prižiūrint atsakingam asmeniui (stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą). Pasišalinti iš progimnazijos draudžiama. Jei pamoka tvarkaraštyje pirma ar paskutinė, gali joje nedalyvauti. Tuo metu už mokinių saugumą atsako mokinių tėvai.
138. Meninis ugdymas:
138.1. meninio ugdymo dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos dalykai.
138.2. menų dalykų mokymą galima organizuoti kitose erdvėse – kultūros įstaigose, netradicinėje aplinkoje, gamtoje ir kt.
139. Žmogaus sauga:
139.1. žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“;
139.2. 5; 7 klasės žmogaus saugos mokosi I pusmetį; 6; 8 klasės- II pusmetį.
140. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę (pamokų paskirstymas 5-8 klasėms) (5 priedas).

VII SKYRIUS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

141. Progimnazija rengia mokyklos ugdymo planą, užtikrina visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalina kliūtis, trukdančias teikti būtiną mokymosi ir švietimo pagalbą, pritaiko mokymosi aplinką.
142. Progimnazija formuoja mokyklos, klasės, mokinio ugdymo turinį ir organizuoja, įgyvendina ugdymo procesą, vadovaudamasi bendrosiomis programomis ir šio skyriaus nuostatomis ir atsižvelgia į:
142.1. mokinio mokymosi ir švietimo pagalbos poreikius;
142.2. formaliojo švietimo programą;
142.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;
142.4. švietimo pagalbos specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas;
142.5. esamas progimnazijos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir švietimo pagalbos lėšos);
142.6. Mokyklos vaiko gerovės komisijai priėmus sprendimą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo(si) ir švietimo pagalbos teikimo, mokykla kiekvienam mokiniui sudaro individualų pagalbos planą, kuris gali būti individualaus ugdymo plano sudėtinė dalis, paskiria pagalbos plano įgyvendinimą koordinuojantį asmenį. Koordinuojantis asmuo kartu su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato tarpinius ugdymosi ir pagalbos tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimą, periodiškai aptaria pasiektus rezultatus.
143. Pagrindinio ugdymo individualizuotos programos įgyvendinimas nurodomas Bendrųjų ugdymo planų 6 priede.

ANTRASIS SKIRSNIS
INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

144. Progimnazija, pritaikydama ugdymo planą mokinių reikmėms ir vadovaudamasi Bendruosiuose ugdymo planuose 77 punkte nurodytu pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi, gali:
144.1. iki 30 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų metinių pamokų skaičių (nemažinant nustatyto mokiniui minimalaus pamokų skaičiaus per savaitę);
144.2. planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų, skirtų ugdymo sričiai, socialinei veiklai, ugdymui profesinei karjerai, medijų ir informaciniam raštingumui ir t. t., skaičių;
144.3. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių;
144.4. trumpinti pamokų trukmę 5 min., o šį laiką skirti mokinio ugdomajai veiklai keisti, sveikatą tausojančioms pertraukoms organizuoti;
144.5. vėliau pradėti mokyti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos, mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, aktyvumo ir dėmesio, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), judesio ir padėties, bendrųjų mokymosi sutrikimų, dėl nepalankios aplinkos, turintį kochlearinius implantuos;
144.6. įgyvendinant Bendrųjų ugdymo planų 77 punktą, progimnazija gali mokiniui, besimokančiam pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, vietoje kelių vienos srities dalykų siūlyti integruotas tų dalykų pamokas, dalykų modulius, projektines veiklas, skirtas esminėms srities dalykų ir bendrosioms kompetencijoms įgyti;
144.7. mokinys, atleistas nuo dalyko mokymosi pagal šį bendrųjų ugdymo planų punktą, laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo I dalį, jei kitų ugdymo plano dalykų įvertinimai yra patenkinami.
145. Mokiniui, besimokančiam pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualų ugdymo planą progimnazija sudaro vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 77 punktu dalykų programoms įgyvendinti nurodomu pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas 1 ar 2 pamokomis. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti didinamas atsižvelgiant į mokinio galias ir ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas.
146. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniui individualų ugdymo planą progimnazija sudaro vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 77 punktu.
147. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

TREČIASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,
MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

148. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 23 punkto nuostatomis.
149. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo dalykų programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi).
150. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymosi (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Mokinys vertinamas pažymiais, išskyrus dorinį ugdymą (tikyba, etika) ir žmogaus saugą „įskaityta“, „neįskaityta“.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

151. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.
152. Progimnazija specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir progimnazijos vaiko gerovės komisijos rekomendacijomis.
153. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:
153.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
153.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui. Siekiant įtraukti mokinį, turintį specialiųjų ugdymosi poreikių, į bendrą ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai;
153.3. specialiųjų pratybų forma: individualiai, mažoms grupelėms (2–4 mokiniai), grupėms (5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama specialiųjų pamokų forma;
154. Specialioji pagalba:
154.1. teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“;
154.2. teikiama mokytojo padėjėjo;
154.3. teikiama ugdymo proceso metu.

PENKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

155. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja progimnazija pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.
156. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie progimnazija skiria pamokų vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 56–60 ir 77 punktais, iš jų 2 pamokas per savaitę galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.
157. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 56–60 punktais. Mokyti namie skiriamos ne mažiau kaip 296 valandos per metus, 8- per savaitę. Iš jų 2 pamokas per savaitę galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ ĮVAIRIAPUSIŲ RAIDOS SUTRIKIMŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

158. Progimnazija, atsižvelgdama į individualias mokinio galimybes ir specialiųjų poreikių lygį, įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius mokinius ugdo bendroje klasėje, skiria mokytojo padėjėją.
159. Progimnazija, organizuodama mokinių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, ugdymą:
159.1. parengia individualų pagalbos vaikui planą, kuriame numato mokinio tolesnio mokymosi perspektyvą ir socialinio elgesio pasiekimus, aptaria švietimo pagalbos teikimo formas ir būdus, elgesio prevencijos ir intervencijos būdus, socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Periodiškai (kas pusmetį) peržiūri ir koreguoja individualų pagalbos vaikui planą;
159.2. paskiria pagalbos vaikui plano įgyvendinimą koordinuojantį asmenį, kuris kartu su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato siekiamus tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimo žingsnius, atsakomybes ir periodiškus susitikimus teikiamos pagalbos rezultatams aptarti;
159.3. parengia pritaikytą mokiniui nuolatinę mokymosi vietą;
159.4. užtikrina, kad mokytojai, bendradarbiaudami su švietimo pagalbos specialistais, taikytų elgesio vertinimo priemones netinkamo elgesio priežastims nustatyti ir reikalingų įgūdžių ugdymo strategijoms parinkti.
160. Mokykla privalo užtikrinti, kad ugdymo turinys būtų pritaikomas atsižvelgiant į individualius mokinio gebėjimus ir raidos sutrikimo specifiką (mokymo medžiagą pateikti įvairiais būdais (vaizdiniu, garsiniu ir kt.). Įtraukiant mokinį į veiklas būtina atsižvelgti į jo pomėgius, naudoti vizualines užuominas ugdymo procese, pateikti galimas atsiskaitymo formas ir leisti mokiniui pasirinkti atsiskaitymo formą.
161. Mokykla sudaro sąlygas ugdomosios veiklos metu daryti fizinio aktyvumo pertraukas, jų metu pagal galimybes panaudojant specialias priemones (minkštasuolius). Taiko vizualinio struktūravimo metodus ir priemones pamokų ir pertraukų metu (struktūruoja erdves, veiklas, pamokas, pertraukas, užduotis, naudoja vaizdinę dienotvarkę, pasirinkimų lenteles ir kt.) bei kitą vizualinę pagalbą (pvz., atgalinius laikmačius).“

VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

162. Ugdymo plano įgyvendinimo priežiūrą vykdo progimnazijos direktoriaus pavaduotojai ugdymui.
163. Už ugdymo plano vykdymą atsako progimnazijos direktorius.

________________________

SUDERINTA SUDERINTA
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vinco Kudirkos progimnazijos
Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Mokyklos tarybos pirmininkė
Švietimo skyriaus vedėja
__________________ _____________________
Edita Minkuvienė Birutė Ežerinienė
2020______________ 2020-06-17

1 priedas
Dalykai 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė Iš viso skiriama ugdymo valandų
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 35 35 35 35 140
Lietuvių kalba (gimtoji) 280 245 245 245 1015
Užsienio kalba 0 70 70 70 210
Matematika 140 175 140 175 630
Pasaulio pažinimas 70 70 70 70 280
Dailė ir technologijos 70 70 70 70 280
Muzika 70 70 70 70 280
Fizinis ugdymas 105 105 105 105 420
Iš viso privalomų pamokų skaičius metams 770 840 805 840 3255
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti 70 105 175
Neformaliojo švietimo valandos 140 140
280

2 priedas
Dalykai Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius
1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29
Užsienio kalba (anglų) – 2 2 2 6
Matematika 4 5 4 5 18
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8
Muzika 2 2 2 2 8
Fizinis ugdymas 2 2 2 2 8
Šokis 1 1 1 1 4
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui 1 kl. – 22
2 kl. – 24
3 kl.– 23
4 kl.– 24

93

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti 1 1 2 1 5
Iš viso 23 25 25 25 98
Valandos, skiriamos neformaliajam švietimui 2 2 2 2 8

3 priedas
Dalykai Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius Pastabos
1a klasė 1b klasė 2a klasė 2b klasė 2c
klasė 3a klasė 3b klasė 4a klasė 4b
klasė Viso valandų
Dorinis ugdymas: 1 1 1 1 1 1 1 1 1 9
Tikyba 1 1 1 1 1 1 1
Etika 1 1 1 1 1 1 1 1
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 8 7 7 7 7 7 7 7 65
Užsienio kalba (anglų) – – 2 2 2 2 2 2 2 14
Matematika 4 4 5 5 5 4 4 5 5 41
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 2 2 2 2 18
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 2 2 2 2 18
Muzika 2 2 2 2 2 2 2 2 2 18
Fizinis ugdymas 2 2 2 2 2 2 2 2 2 18
Šokis 1 1 1 1 1 1 1 1 1 9
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui 22 22 24 24 24 23 23 24 24 210
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(-si) poreikiams tenkinti 1 1 1 1
1 2
2 1 1 11
Iš viso 23 23 25 25 25 25 25 25 25 221

4 priedas
Ugdymo metai,
klasė
Dalykai / veiklos 1–2 klasėse pamokų skaičius per metus (savaitę) 3–4 klasėse pamokų skaičius per metus (savaitę) Pamokų skaičius per 4 ugdymo metus (savaitę)
Dorinis ugdymas (tikyba, etika) 2 2 4
Komunikacinė veikla arba
kalbos ir bendravimo ugdymas* 8–10 8–10 16–20
Pažintinė veikla 6–8 6–8 12–16
Orientacinė veikla 6 6 12
Užsienio kalba** 0–2 0–2 0–4
Informacinių komunikacinių technologijų ugdymas** 0–2 0–2 0–4
Meninė veikla 4–9 4–9 8–18
Fizinis ugdymas 4–9 4–9 8–18
Pamokos, skirtos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, specialiajai veiklai organizuoti*** 6 8 14
Privalomas pamokų skaičius mokiniui 20 / 20 20 / 20 80
Neformalusis vaikų švietimas 4 4 8
Pastabos:
*Kalbos ir bendravimo ugdymas – veikla, kurią sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba, yra skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams ir kitų komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams, naudojantiems alternatyvią komunikaciją.
**Veikla, kurią gali mokykla siūlyti, atsižvelgdama į mokinio galias, turimus išteklius.
***Specialioji veikla, skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pedagoginei pagalbai teikti atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.
5 priedas
Savaitinių pamokų skaičius
Dalykai 5A 5B 6A 6B 7A 8A
Dorinis ugdymas (etika)
(tikyba) 1 1 1 1
1 1 1 1
Lietuvių kalba ir literatūra 5/5+1* 5/5+1* 5+1*/5 5/5+1* 5/5+1* 5+1*/5
Užsienio kalba (1-oji) (anglų k.)
Pagilintas ugdymas 3+1* 3+1*
3+1* 3/3+1*
3/3+1*
3+1*
3+1* 3+1*
3+1*
3+1*
Užsienio kalba (2-oji) (rusų kalba)
(vokiečių kalba) 2+1*/2 2+1*/2 2 2
0/1* 2+1*/2 2 2
Matematika 4 4 4/4+1* 4+1*/4 4+1*/4 4/4+1*
Informacinės technologijos I gr.
II gr. 1
1 1
1 1 1 0/1
0/1 1/0
1/0
Gamta ir žmogus 2 2 2 2
Biologija 2 1
Chemija 2
Fizika 1 2
Istorija 2 2 2 2 2 2
Geografija 0/1* 2 2 2 2
Dailė 1 1 1 1 1 1
Muzika 1 1 1 1 1 1
Technologijos I gr.
II gr. 2
2 2
2 2 2 2
2 1
1
Fizinis ugdymas 3 3 3 3 3 2
Žmogaus sauga 1/0 1/0 0/1 0/1 1/0 0/1
Socialinė-pilietinė veikla (per metus) 10 10 10 10 10 10
Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymo pagalbai teikti (skirta) 3*

3* 3* 3* 3* 3*
Iš viso:
18
Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymo pagalbai teikti (panaudota) 2/4*

2/4*

2.5*

2.5*

↓ 3+1*

↓ 3*
Iš viso:
18
Neformalusis vaikų švietimas

1.5 1.5 1.5 1.5 1.5 1.5
Iš viso:
9
Lietuvių kalbos ir literatūros (1*)↑; ↑ matematikos (1*) konsultacinės valandos 5-8 klasių mokinių tikslinėms grupėms
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę
Su pamokomis mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 26

27/28 26

27/28 29

31/32 29

31/32 30

32 30

32
* Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti:
– pagilintam užsienio kalbos anglų (1-oji) mokymui- 8 pamokos I pusmetį; 10 pamokų-
II pusmetį;
– rusų kalbai- 1 papildoma pamoka 6a ir 6b klasėse I pusmetį;
– vokiečių kalbai- 1 papildoma pamoka 6ab klasėje I pusmetį;
– 1 pamoka vokiečių kalbos ir geografijos moduliui 5ab klasėse II pusmetį;
– lietuvių kalbai ir literatūrai:
I pusmetį- 3 pamokos (iš jų: 1- papildoma pamoka 8a klasėje; 1- papildoma pamoka 6 klasėse, skiriant į grupes su matematika; 1- konsultacinė valanda 5-8 klasių mokinių tikslinei grupei);
II pusmetį- 5 pamokos (iš jų: 3 papildomos pamokos 5a; 5b; 7a klasėse; 1- papildoma pamoka 6 klasėse, skiriant į grupes su matematika; 1- konsultacinė valanda 5-8 klasių mokinių tikslinei grupei);
– matematikai:
I pusmetį- 3 pamokos (1 papildoma pamoka 7a klasėje, 1 papildoma pamoka 6 klasėse, skiriant į grupes su lietuvių kalba ir literatūra 1- konsultacinė valanda 5-8 klasių mokinių tikslinei grupei);
II pusmetį- 3 pamokos (1 papildoma pamoka 8a klasėje; 1 papildoma pamoka 6 klasėse, skiriant į grupes su lietuvių kalba ir literatūra 1- konsultacinė valanda 5-8 klasių mokinių tikslinei grupei).

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų
pradinio ugdymo programos
bendrojo ugdymo plano
6 priedas

UGDYMO ORGANIZAVIMAS KARANTINO, EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO, KELIANČIO PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU AR ESANT APLINKYBĖMS MOKYKLOJE, DĖL KURIŲ UGDYMO PROCESAS NEGALI BŪTI ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

1. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei (toliau – ypatingos aplinkybės), laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (toliau – nuotolinis mokymo būdas).
2. Ekstremali temperatūra – mokyklos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje minus 20 °C ar žemesnė arba 30 °C ar aukštesnė.
3. Mokyklos vadovas, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl ugdymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, gali priimti sprendimus:

3.1. laikinai koreguoti ugdymo proceso įgyvendinimą:

3.1.1. keisti nustatytą pamokų trukmę;

3.1.2. keisti nustatytą pamokų pradžios ir pabaigos laiką;

3.1.3. ugdymo procesą perkelti į kitas aplinkas;

3.1.4. priimti kitus aktualius ugdymo proceso organizavimo sprendimus, mažinančius / šalinančius pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei;

3.2. laikinai stabdyti ugdymo procesą, kai dėl susidariusių aplinkybių mokyklos aplinkoje nėra galimybės jo koreguoti ar tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu nei grupinio mokymosi forma nuotoliniu mokymo būdu, pvz., sutrikus elektros tinklų tiekimui ir kt. Ugdymo procesas mokyklos vadovo sprendimu gali būti laikinai stabdomas 1–2 darbo dienas. Jeigu ugdymo procesas turi būti stabdomas ilgesnį laiką, mokyklos vadovas sprendimą dėl ugdymo proceso stabdymo derina su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu);

3.3. ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, kai nėra galimybės tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokyklos vadovas sprendimą ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu prima Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

4. Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos vadovui priėmus sprendimą ugdymą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, mokykla:
4.1. vadovaujasi mokyklos parengtomis ugdymo organizavimo gairėmis dėl ugdymo organizavimo ypatingomis aplinkybėmis ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu;
4.2. vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“;
4.3. įvertina, ar visi mokiniai gali dalyvauti ugdymo procese pasirinkta kita mokymo forma ir būdu, susitarti dėl galimų šios problemos sprendimo būdų, pasirinkimo alternatyvų, galimos pagalbos priemonių. Svarbu, kad visi mokiniai turėtų priėjimą prie mokymosi išteklių. Pastebėjus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos mokytis mokykloje, jeigu mokykloje nėra aplinkybių, kurios keltų pavojų mokinio gyvybei ir sveikatai. Nesant galimybių ugdymo proceso organizuoti mokykloje, ugdymo proceso organizavimas laikinai perkeliamas į kitas saugias patalpas;

4.4. susitaria dėl mokinių emocinės sveikatos stebėjimo, taip pat mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo;
4.5. skiria ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko (per savaitę ir (ar) mėnesį) sinchroniniam ugdymui, ir ne daugiau 50 procentų – asinchroniniam ugdymui;
4.6. pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį ugdymo procesui organizuoti nuotoliniu mokymo būdu: konkrečios klasės tvarkaraštyje numato sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui skiriamas pamokas. Galima nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė per dieną – iki 2 val.;
4.7. susitaria su mokytojais dėl tarpdalykinio bendradarbiavimo, ugdymo turinio integracijos, kad asinchroniniu būdu vykdomas ugdymo procesas būtų įvairus ir prasmingas: tikslingas tiesioginio transliavimo internetu ar televizijoje pamokų stebėjimas, filmuotų užduočių atlikimas, užduočių atlikimas elektroninėse platformose, knygų skaitymas, užduočių atlikimas iš vadovėlių ir t. t., atsižvelgiant į mokinių galimybes ir amžiaus ypatumus;
4.8. susitaria, kaip bus skiriamos mokymosi užduotys, kaip pateikiama ugdymui(si) reikalinga medžiaga ar informacija, kada ir kokiu būdu mokinys gali paprašyti mokytojo pagalbos ir paaiškinimų, kiek mokiniai turės skirti laiko užduotims atlikti, kaip reguliuojamas jų krūvis, kaip suteikiamas grįžtamasis ryšys mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) ir fiksuojami įvertinimai ir pan.;
4.9. paskiria asmenį (-is), kuris(-ie) teiks bendrąją informaciją apie ugdymosi proceso organizavimo tvarką, švietimo pagalbos teikimą ar komunikuos kitais svarbiais klausimais (pvz., informacinių komunikacinių technologijų perdavimas mokiniams, pagalbos teikimas diegiant, naudojantis informacinių technologijų programomis ar pan.) tol, kol neišnyksta ypatingos aplinkybės ar aplinkybės mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negalėjo būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Informacija apie tai skelbiama mokyklos tinklalapyje;
5.
4.10. numato planą, kaip pasibaigus ypatingoms aplinkybėms grįžti prie įprasto ugdymo proceso organizavimo.

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo
metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

7 priedas

PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS KARANTINO, EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO, KELIANČIO PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU AR ESANT APLINKYBĖMS MOKYKLOJE, DĖL KURIŲ UGDYMO PROCESAS NEGALI BŪTI ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

1. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (toliau – nuotolinis mokymo būdas).

2. Ekstremali temperatūra – mokyklos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje:

2.1. minus 20 °C ar žemesnė, – 5 klasių mokiniams;

2.2. minus 25 °C ar žemesnė – 6–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams;

2.3. 30 °C ar aukštesnė – 5–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams.

3. Mokyklos vadovas, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl ugdymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso būdu, gali priimti sprendimus:

3.1. laikinai koreguoti ugdymo proceso įgyvendinimą:

3.1.1. keisti nustatytą pamokų trukmę;

3.1.2. keisti nustatytą pamokų pradžios ir pabaigos laiką;

3.1.3. ugdymo procesą perkelti į kitas aplinkas;

3.1.4. priimti kitus aktualius ugdymo proceso organizavimo sprendimus, mažinančius / šalinančius pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei;

3.2. laikinai stabdyti ugdymo procesą, kai dėl susidariusių aplinkybių mokyklos aplinkoje nėra galimybės jo koreguoti ar tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu nei grupinio mokymosi forma nuotoliniu mokymo būdu, pvz., sutrikus elektros tinklų tiekimui ir kt. Ugdymo procesas mokyklos vadovo sprendimu gali būti laikinai stabdomas 1–2 darbo dienas. Jeigu ugdymo procesas turi būti stabdomas ilgesnį laiką, mokyklos vadovas sprendimą dėl ugdymo proceso stabdymo derina su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu);

3.3. ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, kai nėra galimybės tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokyklos vadovas sprendimą ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu prima Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

4. Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos vadovo sprendimu ugdymo procesą organizuojant nuotoliniu mokymo būdu mokykla:

4.1. priima sprendimus ugdymo procesui nuotoliniu mokymo būdu organizuoti, atsižvelgdama į mokyklos ugdymo plane numatytas gaires nuotoliniam mokymo procesui organizuoti, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas;

4.2. vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“;

4.3. įvertina, ar visi mokiniai gali dalyvauti ugdymo procese nuotoliniu mokymo būdu. Išsiaiškinus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos mokytis mokykloje, jeigu mokykloje nėra aplinkybių, kurios keltų pavojų mokinio gyvybei ir sveikatai. Nesant galimybių ugdymo procesą organizuoti mokykloje, ugdymo proceso organizavimas laikinai perkeliamas į kitas saugias patalpas;

4.4. susitaria dėl mokinių emocinės sveikatos stebėjimo, taip pat mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo;

4.5. įgyvendindama ugdymo programas, ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko (per savaitę ir (ar) mėnesį) skiria sinchroniniam ugdymui, ir ne daugiau kaip 50 procentų – asinchroniniam ugdymui. Nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė – iki 2 val.;

4.6. pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu: konkrečios klasės tvarkaraštyje numato sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui skiriamas pamokas;

4.7. pritaiko pamokos struktūrą sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui, atsižvelgdama į mokinių amžių, dalyko programos ir ugdymo programos ypatumus;

4.8. susitaria dėl mokymosi pagalbos mokiniui teikimo būdų ir savalaikiškumo, dėl užduočių, skiriamų atlikti namuose toje pačioje klasėje, apimties, pobūdžio, dėl mokymosi krūvių stebėsenos ir jų koregavimo, grįžtamosios informacijos teikimo, dėl mokinio darbotvarkės nustatymo, atsižvelgdama į mokinių amžių;

4.9. numato mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo būdus;

4.10. paskiria asmenį (-is), kuris (-ie) teiks bendrąją informaciją apie ugdymo proceso organizavimo tvarką, švietimo pagalbos teikimą, komunikuos kitais aktualiais švietimo bendruomenei klausimais tol, kol neišnyksta ypatingos aplinkybės ar aplinkybės, dėl kurių ugdymo procesas mokykloje negalėjo būti organizuojamas kasdieniu būdu. Informacija apie tai skelbiama mokyklos tinklalapyje;

4.11. numato planą, kaip pasibaigus ypatingoms aplinkybėms sklandžiai grįžti prie įprasto ugdymo proceso organizavimo.

__________________________