Pagrindinis ugdymas

III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

1. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

           67. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai:

Klasė Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė savaitėmis
5

6-8

05-30

06-02

32

34

 

68. Progimnazija dirba viena pamaina, penkias dienas per savaitę. Pamokos 5-8 klasėms prasideda 8 val.

69. Ugdymosi procesas pagal pagrindinio ugdymo programas skirstomas pusmečiais:

69.1.  I pusmetis – 2016-09-01 – 2017-01-20;

69.2.  II pusmetis- 2017-01-23 – 2017-05-30 (5 klasės);

2017-01-23 – 2017-06-02 (6-8 klasės).

70.  Mokinių atostogos:

 

Atostogos Prasideda Baigiasi
Rudens 2016-10-31 2016-11-04
Žiemos (Kalėdų) 2016-12-27 2017-01-06
Žiemos (6-8 klasės) 2017-02-17 2017-02-17
Pavasario (Velykų) 2017-04-10 2017-04-14
Vasaros:

5 klasės

6-8 klasės

 

2017-05-31

2017-06-05

 

2017-08-31

 

71. 5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos.

Atostogos prasideda Atostogos baigiasi
2017-02-13 2017-02-17
2017-04-03 2017-04-07
2017-04-18 2017-04-18

72. Iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią situaciją, progimnazija priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ir informuoja savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją- švietimo skyrių.

73. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į progimnaziją gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6-8 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

 

2. PROGIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. PROGIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS

 

74. Progimnazijos ugdymo turinys formuojamas pagal progimnazijos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas, vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu  Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V- 46 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ pakeitimo, bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas.

75. Progimnazija, vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti, rengia progimnazijos ugdymo planą. Jis parengtas, vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis, taip pat nuostatomis, skirtomis konkrečiai programai vykdyti.

76. Remiantis švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, standartizuotų testų, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, progimnazijos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis, formuojamas progimnazijos ugdymo turinys.

77. Kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kitos veiklos vykdomos 6 mokymosi dienas, organizuojamos progimnazijos pasirinktu laiku, atsižvelgiant į ugdymo (si) tikslus ir mokinių mokymosi poreikius. Viena diena skiriama edukacinėms pažintinėms išvykoms. Ši veikla organizuojama pagal direktoriaus įsakymu patvirtintą planą. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymosi dienų skaičių.

78. Remiantis bendrųjų programų dalyko turiniu, Bendraisiais ugdymo planais, progimnazijos darbo grupės ugdymo planui parengtais pasiūlymais, progimnazijos ugdymo planas sudaromas vieneriems mokslo metams.

79. Progimnazijos ugdymo planas grindžiamas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, rengiamas įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus), vietos bendruomenę.

80. Ugdymo turinys įgyvendinamas progimnazijoje priimtais susitarimais, sprendimais dėl:

80.1. progimnazijos ugdymo plano tikslų, nuostatų, principų;

80.2. vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo ypatumų;

80.3. ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos;

80.4. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje;

80.5. integruojamųjų programų (nurodytos ugdymo plano 106 punkte) įtraukimas į ilgalaikius detaliuosius planus;

80.6. pasirenkamųjų dorinio ugdymo, antrosios užsienio kalbos;

80.7. pažintinės ir kultūrinės, projektinės veiklos organizavimo;

80.8. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose, mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo;

80.9. socialinės-pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą;

80.10. mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašo įgyvendinimo;

80.11. mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo (mokymas namie ir kt.);

80.12. pamokų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, panaudojimo;

80.13. švietimo pagalbos teikimo;

80.14. neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo tvarkos;

80.15. laikinųjų grupių sudarymo: lietuvių kalbos konsultacinė valanda 5-8 klasių mokinių tikslinei grupei; 6a, 7a bei 8a klasės sudarys dorinio ugdymo (etikos) laikinąją grupę; 5a ir 5b bei 6a ir 6b klasės sudarys dorinio ugdymo (tikybos) laikinąsias grupes. Laikinoji grupė sudaroma iš ne mažiau kaip 12 mokinių.

80.16. anglų kalbos mokymo pagal pagilintą programą 5-8 klasėse;

80.17. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), su įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis ir kt. tikslų ir būdų;

80.18. mokinių pamokų lankomumo tvarkos aprašo įgyvendinimo;

80.19. rekomendacijų aprašo „Dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“ pritaikymo;

80.20. tarptautinės sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo „Sveika mokykla“ projekto;

80.21. vykdomos prevencinės LIONS QUEST programos „Paauglystės kryžkelės: gyvenimo įgūdžių ugdymas“, sveikatos „Mes prieš žalingus įpročius“ projekto;

80.22. individualios mokinio pažangos (IMP) stebėjimo, pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašo tobulinimo bei vykdymo;

80.23. mokinių kompetencijų ugdymo- šachmatų žaidimo integravimo į mokomuosius dalykus, ugdant loginį mąstymą.

81. Atsiradus progimnazijos ugdymo plane nenumatytiems atvejams, progimnazija ugdymo proceso metu koreguos progimnazijos ugdymo plano įgyvendinimą priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

82. Ugdymo procesas progimnazijoje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45 min.

83. Siekiant ugdymo programų tęstinumo, nuoseklumo, sudarytos bendradarbiavimo sutartys su Simono Daukanto,  Didždvario, Stasio Šalkauskio gimnazijomis.

3. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

84. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo gebėjimams ir

mokymosi poreikiams pritaikytas mokymosi planas. Individualiu ugdymo planu siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo galias pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, ugdyti(s) asmeninę atsakomybę, gebėjimus, įgyvendinti išsikeltus tikslus.

85. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui, kuris mokomas namie pagal pagrindinio

ugdymo programą.

86. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, individualus ugdymo planas

rengiamas ir įgyvendinamas, bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir progimnazijos vadovo pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams.

4. SVEIKATA IR GEROVĖ PROGIMNAZIJOJE

87. Progimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą:

87.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma);

87.2. sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam  tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

87.3. sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų (gamtoje, muziejuose, įvairiose įstaigose ir pan.).

88. Į progimnazijos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“. Integruojama į dalykų turinį, įgyvendinama per neformaliojo švietimo veiklas.

89. Progimnazija planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius.

90. Progimnazija, vadovaudamasi Higienos norma, Ugdymo programų aprašu, kuria ugdymo(si) aplinką. Sudarytos sąlygos:

90.1. mokytojams dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą, interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų ir klasių įrangą, biblioteką;

90.2. naudotis a.mokyklos teikiamomis galimybėmis: užtikrinama saugi, moderni ir patogi elektroninė praėjimo į mokyklą kontrolės sistema, suteikiama galimybė vykdyti bibliotekos apskaitą. Mokiniai turi galimybę naudoti elektroninį mokinio pažymėjimą (EMP), o mokytojai elektroninį darbuotojo pažymėjimą (EDP). Naujomis funkcijomis papildyta TAMO sistema mokykloms atveria dar neišnaudotas galimybes atlikti daugelį dalykų greičiau, paprasčiau, saugiau ir išmaniau.

5. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

91. Ugdymo diferencijavimas – tai yra ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.

92. Diferencijavimas taikomas:

92.1. mokiniui individualiai;

92.2. mokinių grupei:

92.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi strategijas;

92.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės), kurios sudaromos iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių;

92.3. mokinių priskyrimui grupei, kuris derinamas su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). Jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių santykiams klasėje ir mokykloje.

93. Diferencijavimo įgyvendinamas ir pasiekimai analizuojami mokytojų metodinėse grupėse, mokytojų susirinkimuose, direkcinio aktyvo posėdžiuose, tėvų susirinkimuose ir individualiuose pokalbiuose su mokiniais bei jų tėvais (globėjais, rūpintojais). Atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

 

  1. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

 

94. Progimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir pasiekti

kuo aukštesnius pasiekimus.

95. Už mokymosi pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą atsakingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

96. Mokinių pasiekimai ir mokymosi procesas progimnazijoje stebimi ir analizuojami dalykų mokytojų, metodinių grupių, administracijos. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojama mokyklos Vaiko gerovės komisija, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl veiksmingos mokymosi pagalbos suteikimo.

97. Mokymosi pagalbos trukmę, būdus (trumpalaikės, ilgalaikės konsultacijos, individualus, grupinis konsultavimas) nustato progimnazija pagal mokymosi pagalbos poreikį. Konsultacijos skiriamos mokyklos nuožiūra pagal finansines galimybes.

98. Mokymosi pagalba teikiama:

98.1. pirmiausia pamokoje kaip grįžtamąjį ryšį, pagal kurį mokytojas nedelsiant koreguoja mokinio mokymąsi, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt;

98.2. skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas;

98.3. organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams pamokoje;

98.4. teikiant mokymosi pagalbą panašaus pobūdžio pagalbos mokiniams. Grupės sudaromos iš gretimų klasių mokinių.

99. Siekdami pagerinti mokinių pasiekimus ir pažangą:

99.1. suteikiame pagalbą pirmiausia mokiniams, kurių pasiekimai žemi arba aukščiausi;

99.2. stipriname mokinių motyvaciją kryptingai veikti, siekiant mokymosi tikslų;

99.3. tobuliname progimnazijos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarką;

99.4. sudaromos galimybės mokytojams tobulinti profesines žinias, dalykines kompetencijas ir gebėjimus, organizuojant ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams; sąlygas tobulinant ugdymo individualizavimo metodiką;

99.5. aktyviau įtraukiami į vaiko ugdymo procesą mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai).

100. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti,  naudojamos pamokai-konsultacijai, lietuvių kalbos, užsienio kalbų, matematikos papildomoms pamokoms (nurodytos ugdymo plano 159 punkte).

7. PROGIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

101. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir progimnazijos pagrindinės bendradarbiavimo formos, numatančios galimybes kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus:

101.1. informavimas raštu (per TAMO dienyną);

101.2. individualių pokalbių dienos 2 kartus per metus (balandžio ir lapkričio mėn.);

101.3. konsultacijos (žinutė mokytojui per TAMO; telefonu; elektroniniu paštu; susitarimas dėl pokalbio mokykloje);

101.4. individualūs pokalbiai (esant poreikiui) su klasės vadovu, mokytojais, pagalbos specialistais, administracija;

101.5. tėvų susirinkimai, organizuojami klasės vadovų (2 kartus ar daugiau per mokslo metus);

101.6. informacijos teikimas telefonu abipusiškai ir laiku.

102. Klasės vadovas ar administracijos įgaliotas asmuo informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus)  apie progimnazijoje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą.

103. Progimnazija užtikrina abipusį ir savalaikį grįžtamosios informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimą tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų).

104. Progimnazija, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, konsultuoja ir skatina mokinių tėvus:

104.1. sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose;

104.2. savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis;

104.3. padėti vaikams mokytis namuose;

104.4. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, išsakyti mokyklos tobulinimo lūkesčius.

8. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

105. Progimnazijoje vedamos integruotos pamokos, kurios numatytos veiklos plane.

106. Progimnazija į ugdymo turinį integruoja Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“, Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 „Dėl Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo“, Ugdymo karjerai programą, patvirtintą  Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“, Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“, Sveikatos ugdymo bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-1290.

107. Progimnazijoje programos integruojamos į:

107.1. dalykų ugdymo turinį;

107.2. kultūrines, menines, pažintines, kūrybines, sportines, praktines, socialines, prevencines ir kitų veiklų mokymosi dienas;

107.3. klasės veiklas;

107.4. neformaliojo vaikų švietimo veiklų dalis;

107.5. progimnazijos parengtą loginio mąstymo (šachmatai) programą.

108. Integruojamosios programos nurodomos ilgalaikiuose detaliuosiuose dalykų planuose.

109. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba keli mokytojai), integruojamų dalykų pamokų turinys dienyne įrašomas tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

9. MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR  PAŽANGOS VERTINIMAS

110. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V- 1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Progimnazijos pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2016-08-30 įsakymu Nr. V- 187.

111. Numatant 5 klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą, dalykų mokytojai susipažįsta su kiekvieno mokinio Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašu bei standartizuotų testų rezultatus ir užtikrina ugdymosi tęstinumą.

112. Ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis ugdomasis vertinimas: mokinio mokymosi stebėjimas, laiku teikiamas atsakas, grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymą(si), nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų. Formuojamasis vertinimas derinamas su diagnostiniu ir kaupiamuoju vertinimu. Diagnostiniu vertinimu išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir tam tikru mokymosi metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio mokymosi galimybės, pagalba sunkumams įveikti.

113. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas 5-8 klasėse mokslo metų pradžioje, o mokslo metų pabaigoje atliekamas 5; 7 klasių apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas bei standartizuoti testai 6; 8 klasėms; atėjus naujiems mokiniams. Diagnostinio vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus. Gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai.

114. Progimnazija siekia padėti kiekvienam mokiniui pagal galias pasiekti aukštesnius ugdymo(si) rezultatus:

114.1. pritaiko mokymą pagal mokinio gebėjimus, kad jis galėtų siekti aukštesnių rezultatų;

114.2. užtikrina mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir formų dermę progimnazijoje, vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;

114.3. informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pasiekimus ir pažangą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir progimnazijos nustatyta tvarka. Kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato, kaip juos gerinti ir pritaikyti turinį;

114.4. priima sprendimus dėl mokinių pasiekimų ir pažangos, integruojamųjų programų vertinimo būdų, vertinimo laiko tarpsnių.

115. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą.

116. Progimnazijos vertinimo būdai, vertinimo laikotarpiai, įvertinimo informacijos užrašymo formos numatomi progimnazijos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos apraše; atskirų dalykų vertinimo tvarkos aprašuose.

117. Dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio laikotarpio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

118. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

10. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

119. Per dieną mokiniui nevyksta daugiau kaip 7 pamokos.

120. Mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai. Penktadienį organizuojama mažiau pamokų.

121. Progimnazija vykdo mokinių mokymosi krūvio ir skiriamų namų darbų stebėseną:

121.1. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą, skatina ugdymo turinio integravimą, sprendžia mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

121.2. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas ar kitas darbas, kuriam atlikti reikėtų ne mažiau kaip 30 min. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai nerekomenduojami po ligos, atostogų ar šventinių dienų.

122. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius 5-8 klasių mokiniams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). Maksimalus pamokų skaičius per savaitę būtų ne didesnis nei 10 procentų nuo minimalaus mokiniui skiriamų pamokų skaičiaus, nurodyto Bendrųjų ugdymo planų 123 (nauja redakcija) punkte. Skiriama mokymosi pagalbai organizuoti trumpalaikę ar ilgalaikę konsultaciją, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias ir esamas lėšas. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą, jam suteiktą mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

123. Mokiniai, pristatę pažymas bei mokytojai, susipažinę su dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programomis, kurios dera su Bendrųjų programų turiniu, I pusmetyje iki rugsėjo 16 d., II pusmetyje iki vasario 3 d., atleidžiami nuo dailės, muzikos, kūno kultūros, jeigu:

123.1. mokosi dailės, muzikos, meno mokyklose ar yra jas baigę;

123.2. mokosi sporto srities neformaliojo vaikų švietimo įstaigose ir yra pasiekęs svarių laimėjimų.

124. Atleisti nuo minėtų dalykų pamokų, mokiniai gali neateiti į pamokas jei atitinkamo dalyko pamoka yra pirma arba paskutinė. Už mokinių saugumą, nedalyvaujant atitinkamų privalomųjų dalykų minėtose pamokose, atsako mokinių tėvai. Pamokai esant kitu laiku – dalyvauja pamokoje arba užsiima kita veikla, prižiūrint atsakingam asmeniui. Pasišalinti iš progimnazijos draudžiama. Mokytojai numato mokomųjų dalykų atsiskaitymą, susiderinę su mokiniu, už tam tikrą laikotarpį ar pusmečių pabaigoje, vadovaujantis Bendrosios programos reikalavimais.

11. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS PROGIMNAZIJOJE

125. Neformaliojo vaikų švietimo veikla vykdoma aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus (aktų salėje, sporto salėje, mažojoje salėje, edukacinėse erdvėse mokykloje ir už mokyklos ribų). Išvykos įforminamos direktoriaus įsakymu.

126. Neformaliojo vaikų švietimo 5-8 klasėms valandų skaičius per savaitę- 12 valandų. Valandos skiriamos atsižvelgiant į veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę, nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai. Mokinių skaičius neformaliojo vaikų švietimo programos grupėje ne mažesnis kaip 12 mokinių.

127. Valandos, skirtos neformaliajam švietimui, panaudojamos pagal paskirtį. Jos tvirtinamos

progimnazijos vadovo įsakymu.

Neformaliojo švietimo kryptis Skiriamų valandų skaičius
Dailė 1
Sportas 5
Muzika 2
Teatras 2
Kitos 2
Iš viso: 12

 

128. Progimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgusi į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.

129. Neformaliojo vaikų švietimo veikla įrašoma į neformalaus ugdymo tvarkaraštį. Organizuojama po pamokų.

130. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro.

131. Neformaliojo vaikų švietimo programos yra vykdomos per mokinių atostogas. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d.  Nr. T-141 sprendimu patvirtintas neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo mokinių atostogų metu tvarkos aprašas.

12. ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

132. Progimnazija apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio ugdymo programos dalį ar pradinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja savivaldybės švietimo skyrių ir numato jo mokymąsi.

133. Progimnazija, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi pasiekimus (pagal pateiktus dokumentus, jeigu nėra dokumentų, – pagal pokalbio metu su tėvais, pačiu mokiniu surinktus duomenis).

134. Progimnazija, esant poreikiui:

134.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę;

134.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą;

134.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais);

134.4. organizuoja veiklas ugdymo programų skirtumams likviduoti;

134.4.  siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis.

135. Progimnazija nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos, užtikrina reikiamą mokymosi pagalbą ir organizuoja jo mokymą kartu su bendraamžiais arba išlyginamosiose klasėse ar grupėse.

13. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

136. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

137. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, progimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

138. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti progimnazijoje.

139. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), progimnazijos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų progimnazijoje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

14. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

140. Laikinoji grupė sudaroma iš ne mažiau kaip 12 mokinių (nurodytos ugdymo plano 80.15 punkte), išskyrus vokiečių (antroji užsienio kalba) kalbos 7a ir 8a klasėse; rusų (antroji užsienio kalba) kalbos 6b ir 7a klasėse.

141. Progimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti, klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės dalykams mokyti:

141.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką;

141.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys;

141.3. informacinėms technologijoms ir technologijoms.

142. Klasė į grupes gali būti dalijama ir sudaromos laikinosios grupės mokymosi, švietimo pagalbai teikti (pavyzdžiui, konsultacijoms ir pan.), dalykams mokyti, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas, jeigu mokyklai pakanka mokymo lėšų.

15. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

15.1. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO

BENDROSIOS NUOSTATOS

           143. Progimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą.

144. Penktųjų klasių mokiniams skiriamas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu laikotarpiu 5 klasių mokinių pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinami. Naujai atvykusiems mokiniams skiriamas dviejų savaičių adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu laikotarpiu nepatenkinami įvertinimai nerašomi.

145. Socialinė- pilietinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Per mokslo metus jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokos (valandos). Socialinė-pilietinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, progimnazijos bendruomenės tradicijomis, savanorystės veikla, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne. Mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys.

146. Visų klasių mokiniams užtikrinamas minimalus dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę. Skiriamos pagilinto mokymosi programos užsienio kalbos 1-oji (anglų) mokymui nuo 5 klasės, naudojant pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti.

147. Progimnazija, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį:

147.1. esant poreikiui, didina ar mažina iki 10 procentų (perskirsto) dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičių ir derina su pagrindinio ugdymo Bendrųjų programų turiniu;

147.2. iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoja ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla ir ne mokyklos aplinkoje;

147.3. įgyvendina dalį ugdymo turinio per pažintinę ir kultūrinę veiklą.

15.2. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

148. Progimnazija užtikrina raštingumo, ypač skaitymo gebėjimų, ugdymą per visų dalykų pamokas:

148.1. taiko bendrus kalbos ugdymo reikalavimus progimnazijoje;

148.2. mokytojai užduotis naudoja ir skaitymo gebėjimams, ir lietuvių kalbai ugdyti; ugdo kalbinės raiškos logiškumą, teiginių argumentavimą, nuoseklumą;

148.3. mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas.

149. Pagrindinio ugdymo programos turinį progimnazijoje sudaro giminingus dalykus jungiančios ugdymo(si) sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba), kalbinis ugdymas (lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos), matematinis ugdymas (matematika, informacinės technologijos), gamtamokslinis ugdymas (gamta ir žmogus, biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija), meninis ugdymas (dailė, muzika), technologinis ugdymas, kūno kultūros ir sveikatos ugdymas (kūno kultūra, žmogaus sauga), bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.

150. Dorinis ugdymas. Dorinį ugdymą mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. Dalyką mokinys arba tėvai (globėjai, rūpintojai) renkasi vieneriems mokslo metams.

151. Kalbos.

151.1. Lietuvių kalba ir literatūra.

151.1.1. esant būtinybei mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaryti sąlygas pašalinti mokymosi spragas, atsižvelgiant į progimnazijos turimų lėšų fondą;

151.1.2. 5-okams antrame pusmetyje skiriama 1 papildoma lietuvių kalbos pamoka, sudarant sąlygas pasiekti geresnius bendrojoje programoje numatytus pasiekimus.

151.2.  Užsienio kalbos.

151.2.1. užsienio kalbos (anglų), kurios mokėsi kaip ankstyvosios užsienio kalbos pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5 klasėje;

151.2.2. 6 klasėje mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka antrąją užsienio kalbą – rusų arba vokiečių;

151.2.3.  5-8 klasių mokiniai mokosi anglų kalbos pagal pagilintą mokyklos mokytojų parengtą

“Pagilinto anglų kalbos mokymo programą”. Pagilintam anglų kalbos mokymui naudojamos pamokos,  skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti: 5, 7, 8 klasėse – viena papildoma pamoka per savaitę visus mokslo metus, 6 klasėje – viena papildoma pamoka per savaitę antrą pusmetį;

151.2.4.  rusų ir vokiečių kalbai 6 klasėje I pusmetį – viena papildoma pamoka per savaitę,  skirta  mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti;

151.2.5. iki pagrindinio ugdymo programos I dalies vykdymo pabaigos, progimnazija nekeičia pradėtų mokyti užsienio kalbų.

152. Matematika.

152.1. Organizuojant matematikos mokymąsi:

152.1.1. vadovaujamasi  nacionalinių  mokinių pasiekimų tyrimų  rezultatais ir

rekomendacijomis;

152.1.2. pagal galimybes  naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės;

152.1.3. ugdant gabius matematikai mokinius naudojamasi  nacionalinių olimpiadų, konkurso

„Kengūra“ užduotimis  ir kitais šaltiniais;

152.1.4. naudojamasi  Nacionalinio egzaminų centro parengtomis matematinio raštingumo

užduotimis;

152.1.5. stebint mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis (pavyzdžiui,

standartizuotų testų rezultatais), numatoma pagalba mokiniams , kurių mokymosi pasiekimai žemi.

152.2. Informacinės technologijos.

152.2.1. informacinių technologijų programa pradedama įgyvendinti nuo 5 klasės;

152.2.2. 5-6 klasėse skiriamos dalyko pamokos visus metus; 7 klasėje pamokos vyks II pusmetį (po 1 savaitinę pamoką, 17 pamokų), 8 klasėje pamokos vyks I pusmetį (po 1 savaitinę pamoką, 17 pamokų).

153. Gamtamokslinis ugdymas. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą:

153.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis;

153.2. mokymąsi per gamtos mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, eksperimentiniais ir praktiniais darbais įgūdžiams ugdyti, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas.

154. Technologijos.

154.1. mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

155. Socialinis ugdymas.

155.1. per  socialinių mokslų pamokas mokymąsis grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis,  bendradarbiavimu, savarankiškai atliekamu darbu ir  informacinėmis komunikacinėmis technologijomis;

155.2. siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalis istorijos ir geografijos pamokų organizuojama netradicinėje aplinkoje;

155.3. 5-8 klasių istorijos turinys dėstomas eiliškumo principu;

155.4. į istorijos ir geografijos  pamokų turinį  integruojamos Lietuvos ir pasaulio realijos;

155.5. laisvės kovų gynėjų istorija  integruojama į artimus pagal turinį dalykus ar kitokią veiklą (pilietiškumo akcijos ir pan.).

156. Kūno kultūra.

156.1. Kūno kultūra.

156.1.1. visiems mokiniams, turintiems 2 savaitines kūno kultūros pamokas, sudaromos sąlygos papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo švietimo veiklą progimnazijoje ar neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Progimnazija tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą;

156.1.2. organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus;

156.1.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams kūno kultūros pratybos organizuojamos:

156.1.3.1. jie dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami;

156.1.3.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne progimnazijoje;

156.1.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

156.1.5. progimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą, prižiūrint atsakingam asmeniui (stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą). Pasišalinti iš progimnazijos draudžiama. Jei pamoka tvarkaraštyje pirma ar paskutinė, gali joje nedalyvauti. Tuo metu už mokinių saugumą atsako mokinių tėvai.

156.2. Žmogaus sauga.

156.2.1. žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo  programoje organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“;

156.2.2. 5; 7 klasės žmogaus saugos mokosi I-ąjį pusmetį; 6; 8 klasės- II-ąjį pusmetį.

157. Meninis ugdymas.

157.1. meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos dalykai.

158. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per metus:

 

Klasė

Dalykai

5

klasė

6

klasė

7

klasė

8

klasė

5-8 klasės
Dorinis ugdymas 32 34 34 34 134
Lietuvių kalba (gimtoji) 160 170 170 170 670
Užsienio kalba (1-oji) pagil. 128 119 136 136 519
Užsienio kalba (2-oji) rusų ir vok.   68 68 68 204
Matematika 128 136 136 136 536
Informacinės technologijos 32 34 17 17 100
Gamta ir žmogus 64 68     132
Biologija     68 34 102
Chemija       68 68
Fizika     34 68 102
Istorija 64 68 68 68 268
Geografija   68 68 68 204
Dailė 32 34 34 34 134
Muzika 32 34 34 34 134
Technologijos 64 68 68 34 234
Kūno kultūra 96 68 68 68 300
Žmogaus sauga 17 17 17 17 68
Minimalus mokinio pamokų skaičius per savaitę 26 28 29 30 113
Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per savaitę 3 3 3 3 12
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per savaitę) 2 2 2 2 8

 

 

159. Pamokų paskirstymas 5-8 klasėms:

 

 

  Savaitinių pamokų skaičius
Dalykai 5A 5B 6A 6B 7A 8A
Dorinis ugdymas  ( etika)

(tikyba)

1 1 + 1 1
1 1 1 1
Lietuvių kalba 5+1*/ 5+1* 5/ 5+1* 5+1*/5 5/5+1* 5 5+1*
Užsienio kalba (anglų k.)

Pagilintas ugdymas

3+1* 3+1* 3/3+1*

3/3+1*

3/3+1*

3/3+1*

3+1*

 

3+1*

3+1*

3+1*
Užsienio kalba (2 – oji)  rusų kalba

Vokiečių k.

    2+1*/2;

2+1*/2

2+1*/2

 

2

 

2;

2

    2+1*/2 2 2
Matematika 4 4+1*/4 4/4+1* 4+1*/4 4+1* 4
Gamta ir žmogus 2 2 2 2    
Biologija         2 1
Fizika         1 2
Chemija           2
Informacinės technologijos  I gr.

II gr.

1

1

1

1

1

1

1

1

0/1

 

1/0

1/0

Istorija 2 2 2 2 2 2
Geografija     2 2 2 2
Dailė 1 1 1 1 1 1
Muzika 1 1 1 1 1 1
Technologijos         I gr.

II gr.

2

2

2

2

2

2

2

2

2

 

1

1

Kūno kultūra

 

3 3 2 2 2

 

2

 

Žmogaus sauga 1/0 1/0 0/1 0/1 1/0 0/1
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

(skirta)

3* 3* 3* 3* 3* 3*

Iš viso:

18

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

(panaudota)

3* 3* 3* 3* 2*

+

3*

Iš viso:

18

  Lietuvių kalbos konsultacinė valanda 5-8 klasių mokinių tikslinei grupei (1*)
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

Su pamokomis mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

26

 

28/27

26

 

28/27

28

 

30/31

28

 

30/31

29

 

31

30

 

31

6a; 7a; 8a – laikinoji dorinio ugdymo (etikos) grupė.

* Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti:

–     pagilintam užsienio kalbos anglų (1-oji) mokymui- 6 pamokos I pusmetį; 10 pamokų-

II pusmetį;

–     rusų 3 papildomos pamokos (6a; 6b) ir 1 papildoma pamoka vokiečių kalbai (6b) I pusmetį;

–     lietuvių kalbai:

I pusmetį- 3 pamokos (iš jų 2- papildomos pamokos (5a; 6a); 1- skiriant vieną pamoką į 2 grupes); II pusmetį- 4 pamokos (iš jų 2+1 papildomos pamokos (5a; 5b; 6b); 1- skiriant vieną pamoką į 2 grupes).

  • matematikai: I pusmetį- 3 pamokos (2+1 papildomos pamokos 5b; 6b; 7a); II pusmetį- 2    pamokos (1+1 papildomos pamokos 6a; 7a).

160. Progimnazijos nuožiūra skiriama mokymosi pagalba, organizuojant trumpalaikes ir ilgalaikes konsultacijas, atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas. Maksimalus pamokų skaičius mokiniui ne didesnis nei nurodytas Higienos normoje.

 

16. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

16.1. BENDROSIOS NUOSTATOS

161. Progimnazija, rengdama mokyklos planą, sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą bei būtiną švietimo pagalbą. Progimnazija, dėl objektyvių priežasčių negalinti teikti ugdymo, tenkinančio mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, ir būtinos švietimo pagalbos, mokiniui turi pasiūlyti kitokią pagalbą, padedančią mokytis, teisės aktų nustatyta tvarka, rasti kitą mokyklą, galinčią tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pagalbos ir paslaugų reikmes ugdymo procese.

162. Progimnazija mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir atsižvelgia į:

162.1. formaliojo švietimo programą;

162.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

162.3. specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, švietimo pagalbos specialistų, progimnazijos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas;

162.4. esamas mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir švietimo pagalbos lėšos).

163. Progimnazija, pritaikydama ugdymo planą mokinių reikmėms ir vadovaudamasi bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu bendrųjų ugdymo planų 123, 136 punktuose, gali:

163.1. iki 30 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičių (nemažindamos nustatyto mokiniui minimalaus pamokų skaičiaus per savaitę);

163.2. planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų skaičių, skirtą meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų mokymui, socialinei veiklai, taip pat ugdymui profesinei karjerai;

163.3. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus, atsižvelgdamos į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas;

163.4. trumpinti pamokų trukmę 5 minutėmis, o šį laiką skirti mokinio ugdomajai veiklai keisti, sveikatą tausojančioms pertraukoms organizuoti.

164. Individualus ugdymo planas rengiamas, kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios pedagoginės ir švietimo pagalbos.

165. Vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas pritaikomas taip:

165.1. mokinys, dėl klausos sutrikimo, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbėjimo ir kalbos, skaitymo ir (ar) rašymo sutrikimų, intelekto sutrikimų (taip pat ir nepatikslinto intelekto sutrikimo), judesio ir padėties sutrikimų, kochlearinių implantų, dėl bendrųjų mokymosi sutrikimų, taip pat turintis mokymosi sunkumų dėl nepalankios aplinkos, gali vėliau pradėti mokytis pirmosios užsienio kalbos, mokytis tik vienos užsienio kalbos arba pradėti vėliau mokytis antrosios užsienio kalbos;

165.2. mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, šioje programoje prasidedančius dalykus progimnazija gali pradėti įgyvendinti metais vėliau, juos sieti su mokinių praktiniais interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi;

165.3. mokinys, turintis klausos sutrikimą (išskyrus nežymų), gali nesimokyti muzikos;

165.4. judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus) turintis mokinys gali nesimokyti technologijų;

165.5. vietoje bendrųjų ugdymo planų 143.1, 143.3, 143.6, 143.7 papunkčiuose nurodytų dalykų mokinys gali rinktis individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą;

165.6. mokinys, atleistas nuo dalyko mokymosi pagal šį bendrųjų ugdymo planų punktą, laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo I dalį, jei kitų ugdymo plano dalykų įvertinimai yra patenkinami.

166. Bendrojo ugdymo klasėse besimokantiems mokiniams visi ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami progimnazijos vadovo įsakymu.

167. Pagrindinio ugdymo individualizuotos programos įgyvendinimas pateikiamas bendrųjų ugdymo planų 7 priede.

16.2. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

168. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų 68–76 ir 78 punktų nuostatomis.

169. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo dalykų programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, jo asmeninę daromą pažangą ir palyginus su jam pritaikytoje programoje numatytais pasiekimais. Vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais.

170. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokymosi pasiekimai vertinami atsižvelgus į jo asmeninę daromą pažangą. Mokinys vertinamas pažymiais, išskyrus dorinį ugdymą (tikyba, etika) ir žmogaus saugą „įskaityta“, „neįskaityta“.

16.3. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

171. Specialiosios pedagoginės pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

172. Progimnazija specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniui teikia, vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos ir progimnazijos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

173. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

173.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 ­„Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

173.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui;

173.3. specialiųjų pratybų forma: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai), grupinės (5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama ir specialiųjų pamokų forma;

173.4. kai mokykloje nėra reikiamos specializacijos specialiųjų pedagogų (tiflopedagogo, surdopedagogo), mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagoginė pagalba, skiriama nuo 2 iki 4 valandų per savaitę individualioms specialiojo pedagogo konsultacijoms ir (ar) papildomai dalyko mokytojo pagalbai.

16.4. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMAS NAMIE

174. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja progimnazija, pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

175. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo arba pagal bendrojo ugdymo pritaikytą programą, mokyti namie progimnazija skiria pamokų, vadovaudamasi bendrųjų ugdymo planų 97–100 ir 154 punktais, 1 ar 2 pamokas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

176. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą:

176.1. turinčiam nežymų intelekto sutrikimą, mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų 97–100 punktais, 1 ar 2 pamokas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms;

176.2. turinčiam klausos sutrikimą (išskyrus nežymų), mokyti namie skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę, ugdo logopedas;

176.3. specialusis pedagogas, atsižvelgęs į individualius gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro individualų ugdymo planą, konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus);

176.4. turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, mokyti namie skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę, ugdo specialusis pedagogas

                                 IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

177. Ugdymo plano įgyvendinimo priežiūrą vykdo progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

178. Už ugdymo plano vykdymą atsako progimnazijos direktorius.

________________________

SUDERINTA                                                         SUDERINTA

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos          Vinco Kudirkos progimnazijos

Švietimo skyriaus vedėja                                        Mokyklos tarybos pirmininkė

__________________                                            _____________________

Violeta Damskienė                                                 Birutė Ežerinienė

2016______________                                            2016-06-17

 

__________________________________________________________________________

,,Kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kita veikla 2016- 2017 m.m.“ 5-8 klasėms