Pagrindinis ugdymas

III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

  1. MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

  1. Ugdymo organizavimas 5–8 klasėse:

 

62.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2017 m. rugsėjo 1 d.;

         Mokslo metų ir ugdymo proceso pabaiga – 2018 m. birželio 15 d.

 

62.2. Ugdymo proceso trukmė 5–8 klasės mokiniams – 181 ugdymo diena.

 

62.3. Ugdymo procese skiriamos atostogos:

 

 

Rudens atostogos 2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 3 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos 2017 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. sausio 3 d.
Žiemos atostogos 2018 m. vasario 19 d. – vasario 23 d.
Pavasario (Velykų) atostogos 2018 m. balandžio 3 d. – balandžio 6 d.

 

 

62.4. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui: 2018-06-18 – 2018-08-31.

  1. Progimnazija dirba viena pamaina, penkias dienas per savaitę. Pamokos 5-8 klasėms prasideda 8 val.
  2. Ugdymosi procesas pagal pagrindinio ugdymo programas skirstomas pusmečiais:

         64.1.  I pusmetis – 2017-09-01 – 2018-01-19 (88 ugdymosi dienos);

         64.2.  II pusmetis- 2018-01-22 – 2018-06-15 (93 ugdymosi dienos).

 

  1. 10 ugdymo dienų organizavimo laikas 2017–2018 mokslo metais:

 

65.1. progimnazijos 5 ugdymo dienos:

65.1.1. 2017 m. rugsėjo 1 d. – mokslo ir žinių diena;

65.1.2. 2017 m. lapkričio mėn. – sveikatingumo diena;

65.1.3. 2018 m. kovo 2 d. – „Kaziuko mugė“;

65.1.4. 2018 m. birželio mėn. – „Sėkmės diena“;

65.1.5. 2017 m. rugsėjis – 2018 m. birželis – edukacinių pažintinių išvykų diena;

 

65.2. miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriaus 5 ugdymosi dienos:

65.2.1. 2017 m. rugsėjo 7 d. – ugdymo karjerai diena;

65.2.2. 2017 m. lapkričio 16 d. – tolerancijos ugdymo diena;

65.2.3. 2018 m. vasario 9 d. – gimtosios kalbos puoselėjimo diena;

65.2.4. 2018 m. kovo 20 d. – gamtosauginio ugdymo diena;

65.2.5. 2018 m. balandžio 19 d. – patyriminio ugdymo (STEAM) diena.

 

  1. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Pamokos trukmė – 45 min.

 

  1. Iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią situaciją, progimnazijos vadovas priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ir informuoja savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją- švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyrių.

 

  1. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į progimnaziją gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Ugdymo procesas, atvykusiems į progimnaziją mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į progimnaziją, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama progimnazijos elektoriniame dienyne „TAMO“. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

 

  1. PROGIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. PROGIMNAZIJOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

 

  1. 69. Progimnazijos ugdymo turinys formuojamas pagal progimnazijos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas, vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas.

 

  1. Progimnazija, vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti, rengia progimnazijos ugdymo planą, kuriame pateikiami konkretūs ugdymo proceso organizavimo sprendimai Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti, susitariama dėl progimnazijos ugdymo plano turinio, struktūros ir formos ir jo įgyvendinimo galimybių.

 

  1. Progimnazijos vadovo įsakymu sudaroma darbo grupė progimnazijos ugdymo planui parengti. Progimnazijos ugdymo planas rengiamas, vadovaujantis demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais.

 

  1. Remiantis švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, progimnazijos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis, rengiamas progimnazijos ugdymo planas.

 

  1. Remiantis bendrųjų programų dalyko turiniu, Bendraisiais ugdymo planais, progimnazijos darbo grupės ugdymo planui parengtais pasiūlymais, progimnazijos ugdymo planas sudaromas vieneriems mokslo metams.

 

  1. Ugdymo programa įgyvendinama progimnazijoje priimtais susitarimais, sprendimais dėl:

74.1. ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo įgyvendinimo;

74.2. bendrų kalbos ugdymo reikalavimų progimnazijoje;

74.3. skaitymo, rašymo, kalbėjimo, skaičiavimo ir skaitmeninių gebėjimų ugdymo per visų dalykų pamokas, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį;

74.4. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo formų ir laikotarpių;

74.5. mokinių, kurie nepasiekia bendrųjų programų patenkinamo lygio pasiekimų nustatymo būdų, mokymosi pagalbos priemonių ir priemonių mokinių pasiekimams gerinti;

74.6. socialinėspilietinės veiklos organizavimo, tvarkos aprašo įgyvendinimo;

74.7. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje;

74.8. ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos;

74.9. integruojamųjų programų (nurodytos ugdymo plano 119; 152 punktuose) įtraukimas į ilgalaikius detaliuosius planus;

74.10. vykdomos prevencinės LIONS QUEST programos „Paauglystės kryžkelės: gyvenimo įgūdžių ugdymas“, sveikatinimo „Augu laisvas“ projekto;

74.11. pažintinės ir kultūrinės, meninės, sportinės, projektinės veiklos organizavimo;

74.12. mokymo(-si) virtualiosiose aplinkose prieinamumo, mokymosi išteklių panaudojimo;

74.13. mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose;

74.14. švietimo pagalbos teikimo;

74.15. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo;

74.16. mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo (mokymas namie ir kt.);

74.17. pamokų, skiriamų mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti,

panaudojimo;

74.18. laikinųjų grupių sudarymo: lietuvių kalbos konsultacinė valanda 5-8 klasių mokinių tikslinei grupei; 6a, 6b ir 7a, 8a klasės sudarys dorinio ugdymo (etikos) laikinąsias grupes; 6a, 6b ir 7a, 7b klasės sudarys dorinio ugdymo (tikybos) laikinąsias grupes. Laikinoji grupė sudaroma iš ne mažiau kaip 12 mokinių.

74.19. pasirenkamųjų dorinio ugdymo, antrosios užsienio kalbos;

74.20. dalykų mokymo intensyvinimo (chemija);

74.21. anglų kalbos mokymo pagal pagilintą programą 5-8 klasėse;

74.22. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų, būdų ir formų;

74.23. mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašo įgyvendinimo;

74.24. mokinių asmeninės pažangos stebėjimo, pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašo tobulinimo bei vykdymo;

74.25. rekomendacijų aprašo „Dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“ pritaikymo;

74.26. sveikatą stiprinančios mokyklos programos „Sveika mokykla“ projekto;

74.27. mokinių pamokų lankomumo tvarkos aprašo įgyvendinimo;

74.28. elektroninio dienyno duomenų pagrindu sudarymo tvarkos;

74.29. mokinių kompetencijų ugdymo- šachmatų žaidimo integravimo į mokomuosius dalykus, ugdant loginį mąstymą.

 

  1. Atsiradus progimnazijos ugdymo plane nenumatytiems atvejams, progimnazija ugdymo proceso metu koreguos progimnazijos ugdymo plano įgyvendinimą priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti, pritarus mokyklos tarybai ir miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriui.
  2. Siekiant ugdymo programų tęstinumo, nuoseklumo, sudarytos bendradarbiavimo sutartys su Simono Daukanto, Didždvario, Stasio Šalkauskio gimnazijomis.
  3. Ugdymo planą progimnazijos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su mokyklos taryba ir miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriumi.

 

  1. MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS PROGIMNAZIJOJE

 

  1. Progimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas. Progimnazijoje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia progimnazijos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-319 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 dieną).
  2. Progimnazija, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį:

79.1. organizuoja kryptingas sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas: vykdomos prevencinės LIONS QUEST programos „Paauglystės kryžkelės: gyvenimo įgūdžių ugdymas“, sveikatinimo projektas „Augu laisvas“, sveikatą stiprinančios mokyklos programa „Sveika mokykla“, įgyvendina Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“. Integravimas vyksta klasių valandėlių metu, per neformaliojo vaikų švietimo veiklas;

79.2. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“;

79.3. integruoja Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“. Integruojama į dalykų turinį.

  1. Progimnazija sudaro galimybes mokiniui kiekvieną dieną tarp pamokų (po 3 pamokų) užsiimti fiziškai aktyvia veikla, kuri truktų ne trumpiau kaip 20 min. ir kuri praplėstų kūno kultūros pamokų turinį.

 

  1. PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

 

  1. Progimnazija, ugdydama mokinių kompetencijas, ugdymo turinyje susieja istorijos, geografijos pamokas su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis:

81.1. pažintinėmis ir kultūrinėmis veiklomis, sudaro galimybes mokiniams lankytis muziejuose, bibliotekose bei jų organizuojamose renginiuose, programose;

81.2. dalyvauja progimnazijos ir vietos bendruomenės veiklose, bendradarbiauja su įvairiomis vaikų ir jaunimo organizacijomis, valdžios ir savivaldos institucijomis;

81.3. ugdo medijų ir informacinį raštingumą;

81.4. socialines (karitatyvines) veiklas, kurios ugdo mokinių praktines socialines kompetencijas.

  1. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą:

82.1. pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Progimnazija šiai veiklai per mokslo metus skiria 30 pamokų (nurodytos ugdymo plano 8.1. punkte). Ši veikla organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose;

82.2. privalomai socialinei-pilietinei veiklai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne.  Progimnazija vadovaujasi „Socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarkos aprašu“, patvirtintu direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-189;

82.3. taikomas socialinių kompetencijų ugdymo modelis (SKU), kuris skatina sąmoningą asmenybės ugdymą. Pagrindinė veiklos kryptis- ugdymas karjerai.

 

  1. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

 

  1. Mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai. Penktadienį organizuojama mažiau pamokų.
  2. Per dieną mokiniui nevyksta daugiau kaip 7 pamokos.
  3. Progimnazija užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai nerašomi po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų.
  4. Progimnazija užtikrina, kad namų darbai:

86.1. atitiktų mokinio galias;

86.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam mokymuisi;

86.3. nebūtų užduodami atostogoms;

86.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

  1. Progimnazijoje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, sudaromos sąlygos juos atlikti mokykloje arba jie turi būti nukreipiami į dienos centrus.
  2. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius 5-8 klasių mokiniams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). Maksimalus pamokų skaičius per savaitę būtų ne didesnis nei 10 procentų nuo minimalaus mokiniui skiriamų pamokų skaičiaus, nurodyto Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte.
  3. Skiriama mokymosi pagalbai organizuoti trumpalaikę ar ilgalaikę konsultaciją, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias ir esamas lėšas. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą, jam suteiktą mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį, o ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį.
  4. Mokiniai, direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiami nuo dailės, muzikos, kūno kultūros. Mokytojai, susipažinę su dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programomis, kurios dera su bendrųjų programų turiniu bei mokiniai, pristatę pažymas, I pusmetyje iki rugsėjo 15 d., II pusmetyje iki vasario 2 d., atleidžiami nuo dailės, muzikos, kūno kultūros, jeigu:

90.1. mokosi dailės, muzikos, meno mokyklose ar yra jas baigę;

90.2. mokosi sporto srities neformaliojo vaikų švietimo įstaigose ir yra pasiekęs svarių laimėjimų.

  1. Atleisti nuo minėtų dalykų pamokų, mokiniai gali neateiti į pamokas jei atitinkamo dalyko pamoka yra pirma arba paskutinė. Už mokinių saugumą, nedalyvaujant atitinkamų privalomųjų dalykų minėtose pamokose, atsako mokinių tėvai. Pamokai esant kitu laiku – dalyvauja pamokoje arba užsiima kita veikla, prižiūrint atsakingam asmeniui. Pasišalinti iš progimnazijos draudžiama. Mokytojai numato mokomųjų dalykų atsiskaitymą, susiderinę su mokiniu, už tam tikrą laikotarpį ar pusmečių pabaigoje, vadovaujantis bendrosios programos reikalavimais.

 

  1. MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

 

  1. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.

 

  1. Progimnazijoje parengtas pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas direktoriaus 2016-08-30 įsakymu Nr. V-187; direktoriaus 2017-08-29 įsakymo Nr. V-156 tvarkos aprašo pakeitimas. Aprašas skelbiamas progimnazijos internetinėje svetainėje.

 

  1. Progimnazijoje mokinio pasiekimai ir pažanga vertinami pažymiais (10 balų vertinimo sistema), komentarais, kaupiamaisiais balais, į(si)vertinimu, įskaita. Užtikrinama mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir formų dermė progimnazijoje, vertinimo metu sukauptos informacijos sklaida.

 

  1. Numatant 5 klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą, dalykų mokytojai susipažįsta su kiekvieno mokinio Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašu bei nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo testų rezultatais ir užtikrina ugdymosi tęstinumą.

 

  1. Progimnazijos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.

 

  1. Formuojamojo vertinimo paskirtis – padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, suteikti pagalbą laiku, siekiant pagerinti mokinio pasiekimus.

 

Individualios mokinio pažangos paskirtis – stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis optimalus, atitinkantis jam keliamus tikslus ir jo individualias galias, siekius bei patirtį, ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų; ieškoti būdų, kaip skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, savo veiklos / mokymosi į(si)vertinimą ir tobulinimą.

Progimnazijoje diegiama mokinių asmeninės pažangos stebėjimo, pagalbos mokiniui teikimo sistema.

 

Individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai, klasės vadovai ir kiti švietimo specialistai. Atsižvelgiant į vertinimo informaciją, koreguojamas mokinio mokymasis.

 

  1. Diagnostiniu vertinimu išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir tam tikru mokymosi metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio mokymosi galimybės, pagalba sunkumams įveikti.

Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas 5-8 klasėse mokslo metų pradžioje, o mokslo metų pabaigoje atliekamas 5 ir 7 klasių apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas bei nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas 6 ir 8 klasėms; atėjus naujiems mokiniams. Diagnostinio vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus. Gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai.

 

  1. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

 

  1. Pusmečio pabaigoje mokinio ugdymo pasiekimus fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas arba direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo. Vertinimo būdai, vertinimo laikotarpiai, įvertinimo informacijos užrašymo formos numatomi progimnazijos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos apraše; atskirų dalykų vertinimo tvarkos aprašuose.

 

  1. Jeigu mokinys:

 

101.1. neatliko mokyklos numatytos vertinimo užduoties:

101.1.1. praleidus kontrolinį darbą, privalo atsiskaityti per dvi savaites po grįžimo į mokyklą (po ligos ar kitu atveju), susiderinę su dalyko mokytoju;

101.1.2. be pateisinamos priežasties neatvykus į iš anksto paskelbtą kontrolinį darbą, mokytojas gali skirti kontrolinį darbą kitą pamoką, kai tik mokinys atvyks arba pagal individualų susitarimą;

101.1.3. ugdymo laikotarpiu per mokyklos numatytą laiką neatsiskaitė ir nepademonstravo pasiekimų, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;

 

101.2. neatliko mokyklos numatytu laiku vertinimo užduočių dėl svarbių, progimnazijos vadovo pateisintų priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“. Mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, suteikiama reikiama mokymosi pagalba.

  1. Progimnazija Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvauja Nacionalinio egzaminų centro ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimu. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į pusmečio įvertinimą.
  2. Progimnazija informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pasiekimus ir pažangą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir progimnazijos nustatyta tvarka.

 

  1. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS, ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

 

  1. Progimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir pasiekti

kuo aukštesnius pasiekimus.

  1. Už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą atsakingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui.
  2. Siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus, progimnazija:

106.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;

106.2. ugdo mokinių pasididžiavimą savo mokykla;

106.3. ugdo atkaklumą mokantis;

106.4. aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus;

106.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, migrantams ir kitiems, kurių lietuvių kalba nėra gimtoji, taip pat antramečiaujantiems;

106.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;

106.7. tobulina mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus;

106.8. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, dalykines kompetencijas ir gebėjimus, individualizuoti ugdymą, organizuojant ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams. Esant poreikiui, mokytojai pasitelkia švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir koreguoti;

106.9. ugdo mokinių kūrybingumą.

  1. Progimnazija nuolat stebi mokinių mokymosi procesą, nustato mokinių pasiekimų lygį, išsiaiškina atsiradusius mokymosi sunkumus, jų priežastis, informuoja mokyklos švietimo pagalbos specialistus, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) bei teikia sisteminę mokymosi pagalbą.
  2. Progimnazija mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga:

108.1. kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų;

108.2. kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai;

108.3. kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus;

108.4. kai mokinio pasiekimų lygis iš vieno ar kelių dalykų žemesnis ir mokinys nedaro pažangos;

108.5. kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens;

108.6. kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus.

  1. Progimnazija taiko mokymosi pagalbos būdus per:

109.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką; pagal kurį mokytojas nedelsiant koreguoja mokinio mokymąsi, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

109.2. trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas;

109.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

109.4. savanoriškos pagalbos būdus;

109.5. trišalių pokalbių metodiką (mokinys – tėvai – mokytojas).

  1. Teikiant mokymosi pagalbą, sudaromos mokinių (ir iš gretimų klasių), kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupės. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, namų darbų užduotims atlikti, naudojamos pamokai-konsultacijai, lietuvių kalbos, užsienio kalbų, matematikos, informacinių technologijų, technologijų papildomoms pamokoms (nurodytos ugdymo plano 155 punkte).

 

  1. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS PROGIMNAZIJOJE

 

  1. Progimnazija sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypatingai turinčiam nepalankias

socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas.

  1. Progimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje, bendradarbiaudama su mokyklos

mokinių savivaldos institucija, įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.

  1. Neformaliajam švietimui 5 – 8 klasėms skirta 12 savaitinių valandų.

 

 

Neformaliojo švietimo kryptis

 

Skiriamų valandų skaičius
Muzika 2
Dailė, technologijos 1
Drama 2
Sportas 5
Kita 2
Iš viso: 12

 

  1. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius valstybės

ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro ir vykdomos patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus.

  1. Progimnazija siūlo mokiniams skirtingų krypčių programas, atitinkančias jų saviraiškos

poreikius, padedančias atsiskleisti pomėgiams ir talentams, kurios ugdo savarankiškumą, sudaro sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre.

  1. Neformaliojo vaikų švietimo veikla įrašoma į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį,

organizuojama po pamokų.

  1. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas yra vykdomos. Šiaulių

miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. Nr. T-141 sprendimu patvirtintas neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo mokinių atostogų metu tvarkos aprašas.

 

  1. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

 

  1. Progimnazijoje vedamos integruotos pamokos, kurios numatytos veiklos plane (progimnazijos veiklos planas, priedas Nr.2).
  2. Progimnazija į ugdymo turinį integruoja Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą (nurodytos ugdymo plano 79.3. punkte); Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“; Ugdymo karjerai programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“ (nurodytos ugdymo plano 152 punkte); Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ (nurodytos ugdymo plano 152 punkte).
  3. Progimnazijoje programos įgyvendinamos:

120.1. integruojant į dalykų ugdymo turinį;

120.2. į kultūrines, menines, pažintines, kūrybines, sportines, praktines, socialines, prevencines ir kitų veiklų mokymosi dienas;

120.3. į neformaliojo vaikų švietimo veiklų dalis;

120.4. į klasės veiklas;

120.5. integruojant į progimnazijos parengtą loginio mąstymo (šachmatai) programą.

  1. Integruojamosios programos nurodomos ilgalaikiuose detaliuosiuose dalykų planuose.
  2. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba keli mokytojai), integruojamų dalykų pamokų turinys dienyne įrašomas tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.
  3. Progimnazija sudaro sąlygas mokiniams dalyvauti integruotuose gamtos, socialinių mokslų, matematikos, technologijų dalykų projektuose ar kitose veiklose.

 

  1. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

 

 

  1. Progimnazija, organizuodama ugdymo procesą, gali intensyvinti dalykų mokymą: per dieną, savaitę. Intensyvinant mokymąsi galima:

 

124.1. per dieną dalykui mokyti skirti ne vieną, o keletą viena po kitos vykstančių pamokų,  organizuojant eksperimentus gamtos mokslų pamokose, projektinius darbus ir kt.;

 

124.2. pamokas numatyti ne po vieną kiekvienai savaitės dienai, bet po daugiau tik keletui savaitės dienų.

 

  1. Sprendimus dėl dalykų intensyvinimo mokiniams priima progimnazija, derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius, išlaikant bendrą pamokų skaičių ir neviršijant maksimalaus pamokų skaičiaus per savaitę, nustatyto pagal Higienos normas.

 

 

  1. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

 

  1. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į mokinio turimą patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius. Mokiniui pritaikomi mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, mokymosi tempas, mokymosi aplinka ir mokymosi laikas. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau siekti individualios pažangos.

 

  1. Diferencijavimas taikomas:

 

127.1. mokiniui individualiai;

 

127.2. mokinių grupei:

 

127.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi strategijas;

 

127.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės), kurios sudaromos iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių.

 

  1. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei derinamas su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). Jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių santykiams klasėje ir mokykloje. Diferencijavimo įgyvendinamas ir pasiekimai analizuojami mokytojų metodinėse grupėse, mokytojų susirinkimuose, direkciniuose posėdžiuose, tėvų susirinkimuose ir individualiuose pokalbiuose su mokiniais bei jų tėvais (globėjais, rūpintojais). Atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

 

 

  1. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

 

  1. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti įgyvendinamus tikslus ir jų siekti.
  2. Individualus ugdymo planas sudaromas asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio; mokiniui, kuris mokomas namie pagal pagrindinio ugdymo programą.
  3. Progimnazija priima sprendimą dėl mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, individualaus plano sudarymo būtinumo. Jis rengiamas ir įgyvendinamas, bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir progimnazijos vadovo pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams.
  4. Mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) pateikiamas aiškus ir suprantamas individualus ugdymo planas, kuris progimnazijoje periodiškai peržiūrimas ir, jeigu reikia, koreguojamas.

 

  1. PROGIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

 

  1. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir progimnazijos pagrindinės bendradarbiavimo formos, numatančios galimybes kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus:

133.1. informavimas raštu (per TAMO dienyną);

133.2. konsultacijos (žinutė mokytojui per TAMO; telefonu; elektroniniu paštu; susitarimas dėl pokalbio mokykloje);

133.3. tėvų susirinkimai, organizuojami klasės vadovų (2 kartus ar daugiau per mokslo metus);

133.4. individualių pokalbių dienos 2 kartus per metus (balandžio ir lapkričio mėn.);

133.5. individualūs pokalbiai (esant poreikiui) su klasės vadovu, mokytojais, pagalbos specialistais, administracija;

133.6. savalaikis informacijos teikimas telefonu.

  1. Progimnazija sudaro tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygas dalyvauti mokyklos gyvenime, savanoriauti, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus, užtikrina, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų išsakyti lūkesčius ir pasiūlymus mokyklos veiklai tobulinti.
  2. Progimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, skatina (ir konsultuoja) mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus):

135.1. sukurti mokiniams tinkamą, skatinančią mokytis, edukacinę aplinką namuose;

135.2. kelti vaikams pagrįstus mokymosi lūkesčius ir motyvuoti mokytis;

135.3. padėti vaikams mokytis namuose;

135.4. palaikyti ir stiprinti dvasinius ryšius su vaiku, jį ramiai išklausyti, patarti, padėti, domėtis vaiko veiklomis mokykloje ir už jos ribų;

135.5. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose mokykloje ir už jos ribų.

 

  1. ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

  1. Progimnazija priima atvykusį asmenį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą, mokytis pagal Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašą, informuoja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos švietimo skyrių ir numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą:

136.1. išklauso atvykusiųjų asmenų lūkesčius ir norus dėl mokymosi kartu su bendraamžiais, švietimo pagalbos poreikio ar poreikio tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos;

136.2. aptaria progimnazijos teikiamos pagalbos formas ir būdus; mokyklos, mokinio ir tėvų įsipareigojimus;

136.3. parengia atvykusio mokinio įtraukties į mokyklos bendruomenės gyvenimą planą:

136.3.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę;

136.3.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis;

136.3.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais);

136.3.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų skirtumams likviduoti;

136.3.5. stebi atvykusio mokinio individualią pažangą per adaptacinį laikotarpį;

136.3.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis;

136.3.7. kai mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, organizuoja jo lietuvių kalbos mokymąsi intensyviu būdu. Intensyviai lietuvių kalbos mokoma(si) iki vienerių metų, o pagalbos teikimas numatomas keleriems metams.

 

  1. LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

 

  1. Laikinoji grupė sudaroma iš ne mažiau kaip 12 mokinių (nurodytos ugdymo plano 74.18 punkte), išskyrus vokiečių (antroji užsienio kalba) kalbos 6a, 6b ir 8a klasėse; rusų (antroji užsienio kalba) kalbos 7a ir 7b bei 8a klasėse; anglų (pirmoji užsienio kalba) kalbos 7a ir 7b klasėse; dorinio ugdymo (tikybos, etikos) 5a klasės laikinąsias grupes.
  2. Progimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti, klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės:

138.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką;

138.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys;

138.3. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma.

  1. Klasė į grupes gali būti dalijama ir sudaromos laikinosios grupės mokymosi, švietimo pagalbai teikti (pavyzdžiui, konsultacijoms ir pan.), dalykams mokyti, gamtos mokslų dalykų eksperimentiniams darbams atlikti, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas, jeigu mokyklai pakanka mokymo lėšų.

 

  1. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

 

  1. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

 

  1. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, progimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

 

  1. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti progimnazijoje.
  2. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), progimnazijos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų progimnazijoje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

 

  1. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

 

17.1. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Progimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą.
  2. Penktųjų klasių mokiniams skiriamas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu laikotarpiu 5 klasių mokinių pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinami. Naujai atvykusiems mokiniams skiriamas dviejų savaičių adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu laikotarpiu nepatenkinami įvertinimai nerašomi.
  3. Skiriamos pagilinto mokymosi programos užsienio kalbos 1-oji (anglų) mokymui nuo 5 klasės, naudojant pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti.
  4. Progimnazija, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį:

147.1. esant poreikiui, iki 10 procentų didina ar mažina (perskirsto) dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičių;

147.2. ugdymo procesą ar jo dalį organizuoja ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla, ne tik mokykloje, o motyvaciją mokytis skatinančiose saugiose aplinkose.

  1. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti panaudojamos mokymo(si) pasiekimams gerinti: ilgalaikėms konsultacijoms, diferencijuoto ugdymo turinio įgyvendinimui, pagilinto mokymosi programoms.

 

17.2. MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

 

  1. Progimnazija, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, užtikrina kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymą per visų dalykų pamokas:

149.1. įtraukia šių gebėjimų ugdymą į mokyklos ugdymo turinį (įtraukiama prie ilgalaikių teminių planų tikslų ir uždavinių);

149.2. taiko veiksmingus metodus mokinių kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimams tobulinti;

149.3. rūpinasi, kad mokiniams, kuriems reikalinga pagalba skaitant, rašant, kalbant, skaičiuojant, ji būtų teikiama, stebi jų daromą pažangą;

149.4. sudaro sąlygas, kad mokiniai per visų dalykų pamokas tobulintų ir aukštesnius skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir skaičiavimo gebėjimus.

  1. Pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš ugdymo sričių.
  2. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba), kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos), matematika, gamtamokslinis ugdymas (gamta ir žmogus, biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, socialinė-pilietinė veikla), meninis ugdymas (dailė, muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (žmogaus sauga).
  3. Progimnazija į ugdymo turinį integruoja Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ ir Ugdymo karjerai programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“ (nurodytos ugdymo plano 119 punkte). Įtraukiamos į ilgalaikius detaliuosius planus.
  4. Ugdymo sričių įgyvendinimas.

153.1. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Dalyką mokinys arba tėvai (globėjai, rūpintojai) renkasi vieneriems mokslo metams.

153.2. Lietuvių kalba ir literatūra.

153.2.1. esant būtinybei mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaryti sąlygas pašalinti mokymosi spragas, atsižvelgiant į progimnazijos turimas lėšas;

153.2.2. 5-okams antrame pusmetyje skiriama 1 papildoma lietuvių kalbos pamoka, sudarant sąlygas pasiekti geresnius bendrojoje programoje numatytus pasiekimus.

153.3. Užsienio kalbos.

153.3.1. užsienio kalbos (anglų), kurios mokėsi kaip ankstyvosios užsienio kalbos pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5 klasėje;

153.3.2. 6 klasėje mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka antrąją užsienio kalbą – rusų arba vokiečių;

153.3.3.  5-8 klasių mokiniai mokosi anglų kalbos pagal pagilintą mokyklos mokytojų parengtą “Pagilinto anglų kalbos mokymo programą”. Pagilintam anglų kalbos mokymui naudojamos pamokos,  skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti: 5, 7, 8 klasėse – viena papildoma pamoka per savaitę visus mokslo metus, 6 klasėje – viena papildoma pamoka per savaitę antrą pusmetį;

153.3.4.  rusų ir vokiečių kalbai 6 klasėje I pusmetį – viena papildoma pamoka per savaitę,  panaudota iš pamokų, skirtų  mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti;

153.3.5. iki pagrindinio ugdymo programos I dalies vykdymo pabaigos, progimnazija nekeičia pradėtų mokyti užsienio kalbų.

153.4. Matematika.

153.4.1. Organizuojant matematikos mokymąsi:

153.4.1.1. vadovaujamasi nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis (skiriant didesnį dėmesį skaičių ir skaičiavimų, algebros, geometrijos uždavinių sprendimui, uždavinių tekstų analizei);

153.4.1.2. pagal galimybes naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės;

153.4.1.3. ugdant gabius matematikai mokinius naudojamasi  nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis  ir kitais šaltiniais;

153.4.1.4. naudojamasi  Nacionalinio egzaminų centro parengtomis matematinio raštingumo

užduotimis;

153.4.1.5. stebint mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis (pavyzdžiui,

NMPP testų rezultatais), numatoma pagalba mokiniams, kurių mokymosi pasiekimai žemi;

          153.4.2. Mokiniai matematikos mokosi laikinosiose grupėse, atsižvelgiant į mokinių pasiekimų lygius.

153.5. Informacinės technologijos.

         153.5.1. informacinių technologijų programa pradedama įgyvendinti nuo 5 klasės;

         153.5.2. 5-6 klasėse skiriamos dalyko pamokos visus metus; 7 klasėje pamokos vyks II pusmetį, 8 klasėje pamokos vyks I pusmetį;

         153.5.3. 6 klasėse viena pamoka grupėms paskirstyti,  panaudota iš pamokų, skirtų  mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti.

153.6. Gamtamokslinis ugdymas. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą:

153.6.1. per pamokas daugiau atlikti projektinių darbų ir tyrimų;

153.6.2. ugdymo procesas diferencijuojamas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus;

153.6.3. mokymąsi per gamtos mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, eksperimentiniais ir praktiniais darbais įgūdžiams ugdyti, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas;

153.6.4. esant galimybėms, pamokas vesti už mokyklos ribų;

153.6.5. progimnazija sudaro sąlygas eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti mokykloje arba kitose tam tinkamose aplinkose;

153.6.6. atliekant ilgiau trunkančius  projektus, progimnazija sudaro galimybes 2 gamtos mokslų pamokas organizuoti vieną po kitos;

153.6.7. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis.

153.7. Technologijos.

153.7.1. mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų;

153.7.2. 6 klasėse viena pamoka grupėms paskirstyti,  panaudota iš pamokų, skirtų  mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti.

153.8. Socialinis ugdymas.

153.8.1.    per socialinio ugdymo dalykų pamokas mokymasis dažnai vykdomas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis , bendradarbiavimu,  savarankiškai atliekamu darbu;

153.8.2.   siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės  pažinimą , atsižvelgiant į esamas galimybes , istorijos ir geografijos pamokas vedamos netradicinėje aplinkoje, virtualioje mokymosi aplinkoje;

153.8.3. laisvės kovų istorijai skiriama ne mažiau kaip 18 valandų integruojant temas į istorijos ir lietuvių kalbos pamokas;

153.8.4.  5-6 klasių istorijos turinį dėstyti eiliškumo principu, 7-8 klasių Lietuvos istorijos epizodus integruoti į Europos istoriją;

153.8.5.  istorijos ir geografijos dalykų turinys siejamas su šių dienų pasaulio realijomis.

153.9. Kūno kultūra. Visiems mokiniams, turintiems 2 savaitines kūno kultūros pamokas, sudaromos sąlygos papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo švietimo veiklą progimnazijoje ar neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Progimnazija tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

          153.9.1. organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus;

          153.9.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams kūno kultūros pratybos organizuojamos:

          153.9.2.1. jie dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami;

          153.9.2.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne progimnazijoje;

          153.9.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

          153.9.4. progimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą, prižiūrint atsakingam asmeniui (stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą). Pasišalinti iš progimnazijos draudžiama. Jei pamoka tvarkaraštyje pirma ar paskutinė, gali joje nedalyvauti. Tuo metu už mokinių saugumą atsako mokinių tėvai.

153.10. Meninis ugdymas.

153.10.1. meninio ugdymo dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos dalykai.

153.10.2. menų dalykų mokymą galima organizuoti kitose erdvėse – kultūros įstaigose, netradicinėje aplinkoje, gamtoje ir kt.

153.11. Žmogaus sauga.

153.11.1. žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo  programoje organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“;

153.11.2. 5; 7 klasės žmogaus saugos mokosi I pusmetį; 6; 8 klasės- II pusmetį.

  1. Mokinys privalo mokytis visų Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte klasei nurodytų dalykų. Dalyko bendrosioms programoms įgyvendinti skiriamas minimalus pamokų skaičius ir minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę. Progimnazijos nuožiūra skiriama mokymosi pagalba, organizuojant trumpalaikes ir ilgalaikes konsultacijas, atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas. Maksimalus pamokų skaičius mokiniui ne didesnis nei nurodytas Higienos normoje.
  2. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę (pamokų paskirstymas 5-8 klasėms):
  Savaitinių pamokų skaičius
Dalykai 5A 6A 6B 7A 7B 8A
Dorinis ugdymas  ( etika)

                             (tikyba)

1 1 1 1 +
1 1 1 1
Lietuvių kalba 5/5+1* 5+1*/5 5/5+1* 5+1*/5 5/5+1* 5
Užsienio kalba (anglų k.)

Pagilintas ugdymas

3+1* 3/3+1* 3/3+1* 3+1*

3+1*

3+1*

3+1*

3+1*

 

3+1* 3/3+1*
Užsienio kalba (2 – oji)  rusų kalba

                                             Vokiečių k.

  2+1*/2 2+1*/2 2+2 2 2

 

2+1*/2   2 2
Matematika 4+1*/4 4/4+1* 4+1*/4 4/4+1* 4+1*/4 4
Gamta ir žmogus 2 2 2      
Biologija       2 2 1
Fizika       1 1 2
Chemija           2
Informacinės technologijos       I gr.

                                                  II gr.

1

1

1

1*

1

1

0/1

0/1

0/1

0/1

1/0
Istorija 2 2 2 2 2 2
Geografija   2 2 2 2 2
Dailė 1 1 1 1 1 1
Muzika 1 1 1 1 1 1
Technologijos                            I gr.

                                                  II gr.

2

2

2 2

2

2

2

2

2

1
Kūno kultūra                    

                                              

3 2 2 2 2 2
Žmogaus sauga 1/0 0/1 0/1 1/0 1/0 0/1
Socialinė-pilietinė veikla (per metus) 10 10 10 10 10 10
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

(skirta)

3* 3* 3* 3* 3* 3*

Iš viso:

18

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

(panaudota)

3* 3* 3* 3* 3*

 

 

3*1+2     ↓

Iš viso:

18        

  Lietuvių kalbos, matematikos konsultacinė valanda 5-8 klasių mokinių tikslinei grupei (2*)                                              
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

Su pamokomis mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

26

 

28/27

28

 

30/31

28

 

30/31             

29

 

31            

29

 

31             

30

 

32        

               

7a, 8a – laikinosios dorinio ugdymo (etikos) grupės.

* Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti:

      –     pagilintam užsienio kalbos anglų (1-oji) mokymui- 7 pamokos I pusmetį; 10 pamokų-

II pusmetį;

      –     rusų kalbai- 2 papildomos pamokos (6a; 6b) ir 1 papildoma pamoka vokiečių kalbai (6a,b)

I pusmetį;

      –     lietuvių kalbai:

I pusmetį- 3 pamokos (iš jų 2- papildomos pamokos (6-7 klasėse, skiriant į grupes su matematika); 1- konsultacinė valanda 5-8 klasių mokinių tikslinei grupei); II pusmetį- 4 pamokos (iš jų 1 papildoma pamoka (5a); 2- papildomos pamokos (6-7 klasėse, skiriant į grupes su matematika); 1- konsultacinė valanda 5-8 klasių mokinių tikslinei grupei);

  • matematikai:

I pusmetį- 4 pamokos (iš jų 1 papildoma pamoka (5a); 2- papildomos pamokos (6-7 klasėse, skiriant į grupes su lietuvių kalba; 1- konsultacinė valanda 5-8 klasių mokinių tikslinei grupei); II pusmetį- 3 pamokos (2- papildomos pamokos (6-7 klasėse, skiriant į grupes su lietuvių kalba; 1- konsultacinė valanda 5-8 klasių mokinių tikslinei grupei);

      –     informacinėms technologijos- 1 papildoma pamoka 6a klasėje, skaidant į 2 pogrupius.

 

  1. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

18.1. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Progimnazija rengia mokyklos ir mokinio individualųjį ugdymo planą sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą ir būtiną švietimo pagalbą.
  2. Progimnazija mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir atsižvelgia į:

          157.1. formaliojo švietimo programą;

          157.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

          157.3. individualizuoto ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, švietimo pagalbos specialistų, progimnazijos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas;

          157.4. esamas progimnazijos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir švietimo pagalbos lėšos).

  1. Progimnazija, pritaikydama ugdymo planą mokinių reikmėms ir vadovaudamasi bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu bendrųjų ugdymo planų 124 punktuose, gali:

          158.1. iki 30 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičių (nemažindamos nustatyto mokiniui minimalaus pamokų skaičiaus per savaitę);

          158.2. planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų, skirtų ugdymo sričiai, ugdymui profesinei karjerai ,socialinei veiklai, medijų ir informaciniam raštingumui, skaičių;

          158.3. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus, atsižvelgdamos į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas;

          158.4. trumpinti pamokų trukmę 5 minutėmis, o šį laiką skirti mokinio ugdomajai veiklai keisti, sveikatą tausojančioms pertraukoms organizuoti.

  1. Pagrindinio ugdymo individualizuotos programos įgyvendinimas pateikiamas bendrųjų ugdymo planų 7 priede.

 

18.2. INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

 

  1. Progimnazija rengia individualų ugdymo planą, kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir progimnazijos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios švietimo pagalbos ir atsižvelgia į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo programą, formą bei mokymo organizavimo būdą.
  2. Pritaikydama ugdymo planą individualioms mokinio ugdymosi reikmėms progimnazija gali:

          161.1. vėliau pradėti mokyti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos, mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį klausos, aktyvumo ir dėmesio, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), judesio ir padėties, bendrųjų mokymosi sutrikimų, mokymosi sunkumų dėl nepalankios aplinkos;

          161.2. įgyvendinant Bendrųjų ugdymo planų 124 punktą, progimnazija gali mokiniui, besimokančiam pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, siūlyti integruotas tų dalykų pamokas, projektines veiklas, skirtas esminės srities dalykų bei bendrosioms kompetencijoms įgyti.   

          161.3. mokinys, atleistas nuo dalyko mokymosi pagal šį bendrųjų ugdymo planų punktą, laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo I dalį, jei kitų ugdymo plano dalykų įvertinimai yra patenkinami.

  1. Mokiniui, besimokančiam pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualų ugdymo planą progimnazija sudaro vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 124 punktu. Savaitinių pamokų skaičius gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas 1 ar 2 pamokomis.
  2. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniui progimnazijos ir individualų ugdymo planą progimnazija sudaro vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 124 punktu. 5-8 klasėse skirdama po 2 pamokas trims mokiniams per savaitę tarčiai, kalbai ir klausai lavinti.
  3. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.
  4. Bendrojo ugdymo klasėse besimokantiems mokiniams visi ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami progimnazijos vadovo įsakymu.

 

18.3. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

 

  1. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 44-55 punktų nuostatomis.
  2. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo dalykų programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendroje ugdymo programoje numatytus pasiekimus, jo asmeninę daromą pažangą ir palyginus su jam pritaikytoje programoje numatytais pasiekimais. Vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais.
  3. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokymosi pasiekimai vertinami ir įforminami atsižvelgus į jo asmeninę daromą pažangą. Mokinys vertinamas pažymiais, išskyrus dorinį ugdymą (tikyba, etika) ir žmogaus saugą „įskaityta“, „neįskaityta“.

 

18.4. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

 

  1. Specialiosios pedagoginės pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.
  2. Progimnazija specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir progimnazijos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.
  3. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

          171.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 ­„Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

          171.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui. Siekiant įtraukti mokinį, turintį specialiųjų ugdymosi poreikių, į bendrą ugdymo procesą, klasėje parenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai;

          171.3. specialiųjų pratybų forma: individualios, mažoms grupelėms (2–4 mokiniai), grupėms (5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama ir specialiųjų pamokų forma.

 

18.5. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMAS NAMIE

 

  1. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja progimnazija, pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.
  2. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo arba pagal bendrojo ugdymo pritaikytą programą, mokyti namie progimnazija skiria pamokų, vadovaudamasi bendrųjų ugdymo planų 107-110 ir 124 punktais, 1 ar 2 pamokas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.
  3. Mokiniui, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo program skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę:

          174.1. mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų 107-110 punktais, 1 ar 2 pamokas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms;

          174.2. specialusis pedagogas, atsižvelgęs į individualius gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro individualų ugdymo planą, konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus).

 

  1. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

 

  1. Ugdymo plano įgyvendinimo priežiūrą vykdo progimnazijos direktoriaus pavaduotojai ugdymui.
  2. Už ugdymo plano vykdymą atsako progimnazijos direktorius.

 

________________________

SUDERINTA                                                         SUDERINTA

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos         Vinco Kudirkos progimnazijos

Švietimo, kultūros ir sporto departamento             Mokyklos tarybos pirmininkė

Švietimo skyriaus vedėja                                       

__________________                                            _____________________

Violeta Damskienė                                                 Birutė Ežerinienė

2017______________                                            2017-06-21

 

__________________________________________________________________________

,,Kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kita veikla 2016- 2017 m.m.“ 5-8 klasėms