Pradinis ugdymas

Šiaulių Vinco Kudirkos

progimnazijos

direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- 190

 

ŠIAULIŲ VINCO KUDIRKOS PROGIMNAZIJOS PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO BEI NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMŲ

UGDYMO PLANAS 2016-2017 M.M.

 

  1. BENDROSIOS NUOSTATOS. UGDYMO PLANO RENGIMAS

1. Ugdymo procesas planuojamas vieneriems mokslo metams.

2. Progimnazijos ugdymo planas reglamentuoja pradinio, pagrindinio ugdymo programos 1-osios dalies ir atitinkamų specialiojo ugdymo programų bei neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą.

3. Progimnazijos ugdymo planas parengtas pagal 2015–2016 ir 2016-2017 metų bendrąjį pradinio ugdymo programos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-459, Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. birželio 17 d. įsakymu V-634 patvirtintais 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano pakeitimais. 2015–2016 ir 2016-2017 metų bendruosius pagrindinio ir vidurinio  ugdymo programos planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457, Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-614 patvirtintais 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio  ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų pakeitimais. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir mokymosi pasiekimų, pradinį, pagrindinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei mokyklos strateginiu planu.

           4. Progimnazijos prioritetas- kūrybiškumo, kokybės vertinimo ir asmeninės pažangos skatinimas.

           5. Tikslas- ugdymo proceso organizavimas, sudarant galimybes mokinių gebėjimams atsiskleisti. Uždaviniai:

           5.1. asmeninių kompetencijų ir dalykinių pasiekimų ugdymas siekiant nuolatinės asmeninės pažangos;

           5.2. pozityviųjų vertybių puoselėjimas, sveiko gyvenimo būdo skatinimas;

           5.3. integruoto mokymo privalumai ir jo įgyvendinimas.

6. Progimnazijos ugdymo planas, parengtas sudarytų darbo grupių: 2016-05-04 direktoriaus įsakymu Nr. V-152 II skyriaus, „Pradinio ugdymo programos įgyvendinimas“ parengimui, 2016-05-23 direktoriaus įsakymu Nr. V- 165 pagrindinio ugdymo programos ugdymo planui parengti.

7. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinių žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, dalykui diferencijuotai mokytis ar mokymosi pagalbai teikti.

Progimnazijos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

8. Kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

  1. UGDYMO ORGANIZAVIMAS 2016–2017 METAIS

9. 2016-2017 mokslo metai prasideda 2016 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2017 m. rugpjūčio 31 d. Ugdymo procesas prasideda 2016 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2017 m. gegužės 30 d..

10. Ugdymo procesas pagal pradinio ugdymo programas skirstomas pusmečiais:

I pusmetis – 2016-09-01 – 2017-01-20;

II pusmetis- 2017-01-23 – 2017-05-30.

11. Ugdymo proceso planavimas:

11.1. vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė – 32 savaitės. Progimnazijoje mokomasi penkias dienas per savaitę;

11.2. ugdymo turinys planuojamas metams (ilgalaikis planas) ir dienai (trumpalaikis planas, numatant pasiekimus pamokose, fiksuojamas elektroniniame dienyne);

11.3. 2016-2017 m.m. ugdymo turinys planuojamas ilgalaikiame (metams) plane nurodant:

klasės situacijos analizę (bendra informacija: mokinių skaičius klasėje, mokinių amžius, žinios apie šeimas, žinios apie sveikatą, pedagoginė klasės charakteristika), bendruosius ugdymo uždavinius, darbo sėkmės kriterijus, mokymo ir mokymosi pasiekimus: detalizuojamą ugdymo turinį (dalykas, veiklos sritis, pasiekimai (nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas));

11.4. ilgalaikiai planai aprobuojami pradinių klasių mokytojų metodinėje grupėje ir suderinami su kuruojančiu vadovu;

11.5. trumpalaikis planas: kasdien planuojami mokinių pasiekimai elektroniniame dienyne.

12. Mokinių mokymosi krūviai reguliuojami vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. V-773) ir pradinių klasių mokytojų metodinės grupės susitarimais:

12.1. namų darbai diferencijuojami pagal mokinių gebėjimus ir poreikius. 1 klasėje namų darbai skiriami iki 1 val. per savaitę, 2 klasėje – iki 2 valandų, 3 – 4 iki 5 val. per savaitę. Namų darbai neskiriami savaitgaliams, atostogoms;

12.2. kontrolinius (diagnostinius) darbus planuoja klasės mokytojas ir dalyko mokytojai. Kontroliniai darbai planuojami elektroniniame dienyne. Per dieną rašomas ne daugiau kaip 1 kontrolinis darbas, per savaitę rašomi ne daugiau kaip 3 kontroliniai darbai. Kontroliniai darbai nerašomi dieną prieš atostogas ir pirmą dieną po jų.

13. Vadovėliais ir mokymo priemonėmis progimnazija aprūpinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-2310 „Dėl bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašu“ bei progimnazijos poreikiais ir galimybėmis:

13.1. mokymo priemonių parinkimas ir paskirstymas vykdomas metodinės grupės narių susitarimu.

14. Ugdymo proceso metu mokiniams skiriamos atostogos:

Rudens 2016-10-31–2016-11-04
Žiemos (Kalėdų) 2016-12-27–2017-01-06
Pavasario (Velykų) 2017-04-10–2017-04-14
Vasaros 2017-05-31–2017-08-31
Papildomos atostogos 2017-02-13,14,15,17
Papildomos atostogos 2017-04-03-07, 04-18

15. Šešios ugdymo proceso dienos per mokslo metus skiriamos kultūrinei (taip pat etninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai. Ši veikla yra ugdymo proceso dalis, ja siekiama Bendrojoje programoje numatytų ugdymo tikslų. Veikla organizuojama pagal direktoriaus įsakymu patvirtintą planą. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymosi dienų skaičių.

16. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, mokiniai į mokyklą gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Mokyklos direktorius priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, apie priimtus sprendimus informuoja mokyklos tarybą, savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

2. BENDROSIOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS

17. 2016–2017 mokslo metais skiriamos ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.:

Dalykai 1–4 klasėms skiriamos ugdymo valandos
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 128
Lietuvių kalba (gimtoji) 928
Užsienio kalba 192
Matematika 576
Pasaulio pažinimas 256
Dailė ir technologijos 256
Muzika 256
Kūno kultūra 352
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti 160
Iš viso Bendrajai programai įgyvendinti 3104
Neformaliojo švietimo valandos 256

            18. Bendrajai programai (ugdymo dalykams) ir neformaliojo švietimo programoms per metus skiriamos ugdymo valandos:

Dalykai 1–2 klasės 3–4 klasės Iš viso valandomis
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 64 64 128
Lietuvių kalba (gimtoji) 480 448 928
Užsienio kalba 68 128 192
Matematika 288 288 576
Pasaulio pažinimas 128 128 256
Dailė ir technologijos 128 128 256
Muzika 128 128 256
Kūno kultūra 160 192 352
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(-si) poreikiams tenkinti 64 96 160
Iš viso pradinio ugdymo programai įgyvendinti 1504 1600 3104
Neformaliojo švietimo valandos 128 128 256

           19. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę Bendrajai programai įgyvendinti:

Dalykai Dalyko savaitinių pamokų skaičius
1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29
Užsienio kalba (anglų) 2 2 2 6
Matematika 4 5 5 4 18
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8
Muzika 2 2 2 2 8
Kūno kultūra 2 1 2 2 7
Šokis 1 1 1 1 4
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui 1 kl. – 22

 

2 kl. – 23 3 kl.– 24

 

4 kl.– 23 92
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti 1 1 1 2 5
Iš viso 23 24 25 25 97
Valandos, skiriamos neformaliajam švietimui 2 2

 

2 2 8

           20. Dalykų ir valandų paskirstymas atskiroms klasėms:

Dalykai Dalyko savaitinių pamokų skaičius Pastabos
1a klasė 1b klasė 2a klasė 2b klasė 3a klasė 4a klasė Viso valan-dų  
Dorinis ugdymas: 1 1 1 1 1 1 6  
Tikyba 1 1 1 1 1 5  
Etika 1 1 1 1 1 5  
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 8 7 7 7 7 44  
Užsienio kalba (anglų) 2 2 2 2 8  
Matematika 4 4 5 5 5 4 27  
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 2 12  
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 2 12  
Muzika 2 2 2 2 2 2 12  
Kūno kultūra 2 2 1 1 2 2 10  
Šokis 1 1 1 1 1 1 6

 

 
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui 22 22 23 23 24 23 137  
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(-si) poreikiams tenkinti 1 1 1 1 1 2 7  
Iš viso 23 23 24 24 25 25 144  

21. Ugdymo valandos, nurodytos Bendrojo ugdymo plano 19, 20 punktuose, numatytos Bendrajai programai įgyvendinti, mokyklai ugdymo procesą organizuojant grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-1101 patvirtintais pakeitimais (toliau – Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).

           22. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų skaičius visiems mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(-si) poreikiams tenkinti.

           23. Valandos, skirtos mokinių ugdymo(-si) poreikiams tenkinti, naudojamos:

  1. individualioms ir grupinėms konsultacijoms, mokymosi pagalbai teikti (pvz., gabiems mokiniams, mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, esant žemiems mokymosi pasiekimams) 1a, 1b, 2a, 2b, 3a, 4a klasėse (po 1 valandą);

23.2.projektinei veiklai (bendrojo raštingumo gebėjimų ugdymui), padedančiai siekti Bendrosios programos tikslų 4a klasėje (1 valandą).

24.Klasės dalijamos į grupes:

24.1. doriniam ugdymui 1a, 1b, 2a, 2b, 3a, 4a klasėse;

25.Laikinosios grupės iš kelių klasių mokinių sudaromos:

25.1.specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

25.2.dorinio ugdymo mokymui 2-ose klasėse.

26.Bendrosios programos tikslų siekiama ugdymo turinį formuojant pagal dalykus arba integravus atskirų ugdymo dalykų programas:

26.1.1a, 1b, 4a klasėse ugdymo turinys formuojamas pagal dalykus pamokos forma, kai ugdymo(-si) laikas 1 klasėse – 35 min., 4 klasėje – 45 min.;

26.2.per dieną 1-4 klasėse, ugdymo turinį formuojant pagal dalykus pamokos forma vyksta ne daugiau kaip 5 pamokos;

26.3.2a, 2b ir 3a klasėse viena diena per savaitę organizuojama integruojant atskirų ugdymo dalykų programas (dienos ugdymo proceso pradžia ir pabaiga, preliminarus ugdymo veiklų laikas nurodomas tvarkaraštyje, integracinė ašis – aktuali tema ir ugdymosi pasiekimai – trumpalaikiuose planuose). Kitomis savaitės dienomis ugdymo turinys formuojamas pagal dalykus pamokos forma, kai ugdymo(-si) laikas 45 min.;

26.4.planuojant ugdymo laiką išlaikomos metams klasei ugdymo dalykams skiriamos ugdymo valandos, nurodytos ugdymo plano 17 punkte;

26.5.2a, 2b ir 3a klasėse vienos dienos per savaitę privalomas integruojamas mokinio ugdymo laikas 200 minučių;

26.6.ugdymo procesą organizuojant projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt. formomis ugdymo procesas skirstomas į įvairios trukmės periodus. Tokia veikla įforminama direktoriaus įsakymu.

27.Ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną ne ilgesnė nei 6 ugdymo valandos.

28.Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymo organizavimo formomis realizuojamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas.

29.Ugdymo procesas organizuojamas ne tik progimnazijoje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.). Išvykimas iš progimnazijos įforminamas direktoriaus įsakymu.

30.Progimnazija einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių.

3. BENDROSIOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS 

31. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

31.1.Dorinis ugdymas:

31.1.1.tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba katalikų tikybą;

31.1.2.progimnazijoje nesusidarius 8 mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;

31.1.3.dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

31.2.Kalbinis ugdymas:

31.2.1.siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimai ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas (pvz., naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus);

31.2.2.pirmosios užsienio kalbos mokymas:

31.2.2.1.pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais-ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

31.2.2.2.tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų Europos kalbų (anglų, vokiečių) kalbų (toliau – užsienio kalba);

31.2.2.3.sukomplektavus ne mažiau kaip po vieną 1-4 klasių komplektą, siūloma rinktis ne mažiau kaip iš dviejų užsienio kalbų;

31.2.2.4.užsienio kalbai mokyti visose 2-4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę.

31.3.Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

31.3.1.gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Parenkamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose;

31.3.2.socialiniams gebėjimams ugdytis dalis (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

31.4.Matematinis ugdymas:

31.4.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, pagal galimybes naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės.

31.5.Kūno kultūra:

31.5.1.1-4 klasių mokiniams sudaromos sąlygos 1 valandą per savaitę lankyti aktyvaus judėjimo pratybas mokykloje (neformaliojo švietimo užsiėmimai).

31.5.2.specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

31.5.3.tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne progimnazijoje.

31.6.Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis):

31.6.1.technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų dalykui skiriamo laiko, nurodyto ugdymo plano 17 punkte;

31.6.2.1a, 1b, 2a, 2b, 3a, 4a klasėse įgyvendinama šokio programa skiriant vieną ugdymo valandą iš kūno kultūros dalykui skiriamų ugdymo valandų per savaitę;

31.6.3. mokiniai, besimokantys pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (pvz. dailės, muzikos, sporto), gali būti atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo:

31.6.3.1. jeigu šios pamokos tvarkaraštyje yra paskutinės;

31.6.3.2. tėvai (globėjai) progimnazijos direktoriui iki rugsėjo 15 dienos ir iki vasario 5 dienos pateikia pažymas apie užsiėmimų lankymą neformaliojo ugdymo įstaigose bei prašymą atleisti nuo atitinkamų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo;

31.6.3.3. mokytojai numato mokomųjų dalykų atsiskaitymą pusmečių pabaigoje, vadovaujantis Bendrosios programos reikalavimais;

31.6.3.4. už mokinių saugumą, nedalyvaujant atitinkamų privalomųjų dalykų paskutinėse pamokose, atsako mokinių tėvai;

31.6.3.5. mokinių atsisakymas lankyti atskirų privalomų dalykų pamokas įforminamas direktoriaus įsakymu.

31.7.Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:

31.7.1. į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:

31.7.1.1. bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo integruojamųjų programų – Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. ISAK-2433 “Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patirtinimo“ 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). Šios programos atskirai neplanuojamos ir atskirai nevykdomos, jos yra integruotos į Bendrosios programos turinį;

31.7.1.2.Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668), ir Sveikatos ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347);

31.7.1.3.etninės kultūros ugdymas;

31.7.1.4.informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų.

31.7.2.Mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo dalykus, į kuriuos integruojamas Sveikatos ugdymo, Žmogaus saugos bendroji, Etnokultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys.

31.7.3.Socialinių – emocinių įgūdžių lavinimo, smurto prevencijos programa “Antras žingsnis“ visose pradinėse klasėse integruojama į klasės vadovo veiklą.

4. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS PRADINĖSE KLASĖSE

32. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, vertinimo rezultatų panaudojimą, Bendrąja programa ir Vinco Kudirkos progimnazijos „Pradinių klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu“ (patvirtintas direktoriaus 2016 metų birželio 10 d. įsakymu Nr. V-178).

33. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, remdamasis progimnazijoje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus.

34. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis ugdomasis, diagnostinis, apibendrinamasis suminis vertinimas:

34.1. formuojamasis ugdomasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui grįžtamąją informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes, nukreipiantis ką dar reikia išmokti;

34.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus atliekamas tam tikro ugdymo(-si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes, pagalbą sunkumams įveikti:

34.2.1. atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

34.2.2. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.);

34.2.3. vertinimo informacija kaupiama mokinių vertinimo aplankuose, elektroninio dienyno įrašuose ir aprašuose (baigus pradinę mokyklą);

34.3. apibendrinamasis suminis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio ir mokslo metų pabaigoje mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi:

34.3.1. elektroniniame dienyne:

34.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

34.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p.“ arba „n.p.“;

34.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje įrašant „p.p.“ arba „n.p.“.

34.3.2. progimnazijos pasirinktose pasiekimų vertinimo (informacijos fiksavimo) formose: mokinių pažangos ir pasiekimų suvestinėse, mokinių pasiekimų ir pažangos įvertinimo apraše (baigus pradinio ugdymo programą);

34.3.3. baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

34.3.4. mokiniams ir jų tėvams, neturintiems prieigos prie elektroninio dienyno, kas mėnesį atspausdinama su vertinimu susijusi informacija.

5. BENDRADARBIAVIMO SU PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ TĖVAIS FORMOS

35. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir progimnazijos pagrindinės bendradarbiavimo formos, numatančios galimybes kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus:

35.1. informavimas raštu (per TAMO dienyną);

35.2. individualių pokalbių dienos 2 kartus per metus (balandžio ir lapkričio mėn.);

35.3. konsultacijos (telefonu, el. paštu, susitarus dėl pokalbio mokykloje);

35.4. individualūs pokalbiai (esant poreikiui) su klasės vadovu, mokytojais, pagalbos specialistais, administracija;

35.5. tėvų susirinkimai, organizuojami klasės vadovų (ne mažiau 2 kartus per mokslo metus).

6. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS PRADINĖSE KLASĖSE

36. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skiriama meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.

37. Neformaliajam švietimui 1 – 4 klasėms skirta 12 savaitinių valandų.

38. Progimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus dėl mokinių pasiekimų gerinimo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir siūlo mokiniams rinktis neformaliojo švietimo programas:

Neformaliojo švietimo kryptis

 

Skiriamų valandų skaičius
Muzika 2
Dailė, technologijos 2
Šokis 2
Teatras, drama 1
Sportas 2
Saugus eismas 1
Informacinės technologijos 1
Sveika gyvensena 1
Iš viso: 12

            39. Neformalusis švietimas organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, numatant veiklos pobūdį, labiausiai atitinkantį veiklos intensyvumą, periodiškumą, trukmę, išlaikant grupei numatytą valandų skaičių per metus. Išvykos įforminamos direktoriaus įsakymu.

40. Minimalus mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje – 12 mokinių.

41. Neformaliojo vaikų švietimo veikla įrašoma į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį, organizuojama po pamokų.

42. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas yra vykdomos. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. Nr. T-141 sprendimu patvirtintas neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo mokinių atostogų metu tvarkos aprašas.

7. IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, LIETUVIŲ KILMĖS UŽSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

43.Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo dalyko ar visų Bendrosios programos dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka:

43.1.visų Bendrosios programos dalykų gali mokytis mokinys, laikinai išvykęs gyventi į užsienį, jei tėvai (globėjai) raštu yra deklaravę, kad mokinys toje šalyje nesimoko pagal pradinio ugdymo programą.

44.Mokinio, baigusio užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio ugdymo programos dalį (toliau – tarptautinė pradinio ugdymo programa), įgytus pasiekimus pripažįsta progimnazija, remdamasi mokinio turimais dokumentais (išrašais, pažymėjimais ir pan.). Progimnazija organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą. Jei nustatoma, kad reikalinga tikslinė pagalba programų skirtumams likviduoti, mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, kuriame nurodoma, kokia pagalba (atskirų ugdomųjų dalykų, lietuvių kalbos ar socialinių kultūrinių kompetencijų ir kt.) ir kaip bus teikiama. Individualus ugdymo planas, mokymosi galimybės aptariami su mokinio tėvais (globėjais).

45. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, bet pageidaujančiam einamaisiais metais mokytis pagal Bendrąją programą, savivaldybėje nesusidarius nemokančių lietuvių kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinajai (mobiliajai) grupei, mokykla sudaro sąlygas tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus, organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą, skiriant ugdymo valandų iš mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų valandų.

8. PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

46. Vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu namie mokomi pagal Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 „Dėl Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

47. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie organizuojamas pagal Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašas):

47.1. Bendroji programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį. Rekomenduojama įgyvendinti visas Bendrosios programos dalykų programas, išskyrus kūno kultūros programą;

47.2. progimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko Bendrąją programą, numato ugdomųjų veiklų tvarkaraštį);

47.3. mokinys gydytojo leidimu dalį ugdymo valandų / pamokų gali lankyti mokykloje. Šios ugdymo valandos / pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą;

47.4. namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriamos 9 savaitinės ugdymo valandos Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėse – 11 ugdymo valandų.

9. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS PRADINĖSE KLASĖSE

48. Progimnazija rengia ugdymą planą atsižvelgdama į mokinių specialiųjų ugdymo poreikių įvairovę, mokinių ir jų tėvų (globėjų) pageidavimus, pedagoginės psichologinės tarnybos išvadas ir rekomendacijas; vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771).

49. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdyti pritaiko dalykų Bendrąją programą; formuoja ugdymo turinį (integralų, pagal dalykus), numato ugdymosi erdves, parenka tinkamiausias ugdymo organizavimo formas (pamoka, projektinė veikla ar pan.), atsižvelgia į kiekvieno mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokinio ir jo tėvų (globėjų) pageidavimus, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas. Progimnazijoje nesant švietimo pagalbos specialistų mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.

50.Organizuodama mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymą, progimnazija atsižvelgia į:

50.1. mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių pobūdį, lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli), galimai juos sukėlusias priežastis (negalias, sutrikimus, aplinkos veiksnius);

50.2. progimnazijos ir tėvų (globėjų) įsipareigojimus, įteisintus mokymo sutartyje;

50.3. mokymosi formą ir mokymosi proceso organizavimo būdą (ar mokiniai ugdomi bendrojo ugdymo mokyklos bendrojo ugdymo klasėje ar namie);

50.4.ugdymo programą (pradinio ugdymo Bendrąją programą, pritaikytą Bendrąją ar pradinio ugdymo individualizuotą Bendrąją programą);

50.5.turimas mokymo lėšas;

50.6.švietimo pagalbos prieinamumą;

50.7.ugdymosi erdves.

51.Progimnazija, sudarydama progimnazijos ugdymo planą:

51.1.vadovaujasi Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų ugdymo valandų, nurodytų ugdymo plano 17, 18 ir 65 punktuose, skaičiumi;

51.2.per mokslo metus progimnazijos Vaiko gerovės komisijai ar pedagoginei psichologinei tarnybai įvertinus ir rekomendavus gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų skaičių;

51.3.intensyvindama mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar mokytojo papildomą pagalbą, nustatytam laikotarpiui gali skirti papildomų ugdymo valandų kiekvienam mokiniui individualiai ar mokinių grupei;

51.4.užtikrina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumą ir nuoseklumą;

51.5.specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams atsižvelgdama į mokinio sveikatos sutrikimus ir mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas gali trumpinti ugdymo veiklų/ pamokų trukmę 5 min., o sutaupytą laiką skirti mokinių veiklai keisti, pertraukoms organizuoti.

  1. Progimnazija, vykdydama formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičių grupėje, atsižvelgusi į mokymo lėšas, mokinių poreikius, turimas mokymo(-si) sąlygas ir mokymo priemones nustato pati.

53.Progimnazijos Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų) pritarimu mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali:

53.1. nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos (dėl intelekto sutrikimo, klausos sutrikimo, kalbėjimo ir kalbos sutrikimo, turintys kochlearinius implantus, įvairiapusių raidos ir mokymosi sutrikimų);

53.2.nesimokyti muzikos ar ją keisti kitu, menines kompetencijas ugdančiu, dalyku (turintys klausos sutrikimą);

53.3.būti atleidžiami nuo technologijų pamokų (judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų turintys mokiniai);

53.4.vietoj ugdymo plano 52.1, 52.2, 52.3 punktuose nurodytų dalykų progimnazija gali tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius organizuodama specialiąsias pamokas, teikdama papildomą mokytojo pagalbą;

53.5.bendrojo ugdymo klasėse besimokantiems mokiniams visi ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami progimnazijos vadovo įsakymu.

54. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis ugdymo plano 4 skirsnio nuostatomis.

55.Psichologinė pagalba, specialioji pedagoginė pagalba, socialinė pedagoginė pagalba, specialioji pagalba teikiamos vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V- 1215 (Žin., 2011, Nr. 88-4220), Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V- 1228 (Žin., 2011, Nr. 92-4395), Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK- 941 (Žin., 2004, Nr. 100-3729; 2011, Nr. 99-4675), Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 (Žin., 2011, Nr. 92 -4396).

56. Dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis progimnazijoje specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymo namie ugdymo turinys formuojamas parenkant ugdymo sritis, pritaikant dalykų programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas.

57. Dėl ligos ar patologinės būklės negalintiems mokytis progimnazijoje specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, neturintiems intelekto sutrikimų, skiriamas ugdymo plano 46.4. punkte nurodytas valandų skaičius, iš jų 1-2 ugdymo valandas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

58. Neprigirdintį mokinį namie ugdantis logopedas, atsižvelgdamas į individualius mokinio gebėjimus ir klausos sutrikimo laipsnį, kartu su tėvais (globėjais) individualiai pritaiko mokiniui programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus (globėjus).

59. Turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl nežymaus intelekto sutrikimo mokiniams mokyti namie skiriamos 9 ugdymo valandos per savaitę, iš jų 1-2 ugdymo valandas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

60. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti namie skiriamos 8 ugdymo valandos per savaitę:

60.1. ugdymas organizuojamas atskiromis veiklomis/dalyku – komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir fizinės, dorinio ugdymo.

60.2. mokinį namie ugdo specialusis pedagogas, kuris atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius, kartu su tėvais (globėjais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina jo gebėjimus ir įgūdžius, konsultuoja tėvus (globėjus).

61. Mokiniams, kurie mokosi pagal Bendrąją programą, ją pritaikius, ugdymo planas sudaromas, vadovaujantis ugdymo plano 17, 18 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu ugdymo valandų skaičiumi.

62. Mokiniams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, sudarant ugdymo planą, progimnazija skiria:

62.1. specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;

62.2. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse po 1 ugdymo valandą kiekvienam mokiniui per savaitę;

62.3. žymių ar labai žymių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems mokiniams, bendraujantiems alternatyvios komunikacijos būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo individualias ir grupines pratybas galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos pamokas.

63. Mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas sudaromas, atsižvelgiant į mokinio galias, mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą.

64. Mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą, ugdymo planas rengiamas:

64.1. vadovaujantis ugdymo plano 17, 18 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių ugdymo valandų skaičiumi, kuris gali būti keičiamas iki 15 procentų;

64.2. mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą ir kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, ugdymo plane reikia skirti specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

65. Mokiniams, turintiems vidutinį intelekto sutrikimą, ugdymo planas rengiamas, atsižvelgus į specialiuosius ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas ir mokymosi formą. Progimnazijos ugdymo planas sudaromas:

          64.1. mokiniams bendrosios paskirties klasėse, vadovaujantis ugdymo plano 17, 18 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių ugdymo valandų skaičiumi, kurį galima koreguoti iki 20 procentų;

65. Mokiniams, turintiems žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, skiriamos ugdymo valandos:

                   Ugdymo metai,

klasė

Dalykai/veiklos

1–2 klasės 3–4 klasės Iš viso ugdymo valandų per 4 ugdymo metus
Dorinis ugdymas (tikyba, etika)

 

2 2 4
Komunikacinė veikla arba

kalbos ir bendravimo ugdymas*

8–10 8–10 16–20
Pažintinė veikla 6–8 6–8 12–16
Orientacinė veikla 6 6 12
Meninė veikla 4–9 4–9 8–12
Fizinė veikla 4–9 4–9 8–12
Valandos, skirtos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, specialiajai veiklai organizuoti** 6 8 14
Privalomas ugdymo valandų skaičius mokiniui 20/20 20/20 80
Iš viso ugdymo valandų     94
Neformalusis švietimas 4 4 8

 Pastabos:

*kalbos ir bendravimo ugdymas – veikla, kurią sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba, yra skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams ir kitų komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams, naudojantiems alternatyvią komunikacija;

**specialioji veikla skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pedagoginei pagalbai teikti, atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.

66. Ugdymo veiklos, nurodytos 65 punkte, mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos, atsižvelgiant į mokinio poreikius, sveikatos būklę, kitų, ugdyme ir švietimo pagalbos teikime dalyvaujančių specialistų, rekomendacijas.

 _____________________________________________________________________

,,Kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kita veikla 2016- 2017 m.m.“ 1-4 klasėms