Pradinis ugdymas

 

                                                                            P A T V I R T I N T A

                                                                             Šiaulių Vinco Kudirkos  progimnazijos

                                                                                                  direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d.

                                                                      įsakymu Nr. V-161

                                                                                                         

ŠIAULIŲ VINCO KUDIRKOS PROGIMNAZIJOS PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO BEI NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS 2017-2018 M.M.

 

  1. BENDROSIOS NUOSTATOS. UGDYMO PLANO RENGIMAS
    1. Ugdymo procesas planuojamas vieneriems mokslo metams.
    2. Progimnazijos ugdymo planas reglamentuoja pradinio, pagrindinio ugdymo programos 1-osios dalies ir atitinkamų specialiojo ugdymo programų bei neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą.
    3. Progimnazijos ugdymo planas parengtas pagal 2017–2018 ir 2018-2019 mokslo metų bendrąjį pradinio ugdymo programos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-446, 2017–2018 ir 2018-2019 mokslo metų bendruosius pagrindinio ir vidurinio  ugdymo programos planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir mokymosi pasiekimų, pradinį, pagrindinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei mokyklos strateginiu planu.
    4. Progimnazijos prioritetas- kūrybiškumo, kokybės vertinimo ir asmeninės pažangos skatinimas.
    5. Tikslas- ugdymo proceso organizavimas, sudarant galimybes, kad kiekvienas mokinys pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą, mokinių gebėjimams atsiskleisti. Uždaviniai:
  • asmeninių kompetencijų ir dalykinių pasiekimų ugdymas siekiant nuolatinės asmeninės pažangos;
  • pozityviųjų vertybių puoselėjimas, sveiko gyvenimo būdo skatinimas;
  • integruoto mokymo privalumai ir jo įgyvendinimas.
  1. Progimnazijos ugdymo planas, parengtas sudarytų darbo grupių: 2017-06-08 direktoriaus įsakymu Nr. V-147 II skyriaus, „Pradinio ugdymo programos įgyvendinimas“ parengimui, 2017-06-05 direktoriaus įsakymu Nr. V-142 III skyriaus „Pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas“ parengimui.
  2. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

 

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

 

Progimnazijos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

 

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

 

Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

 

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

 

  1. Kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

  1. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

  1. UGDYMO PROCESO TRUKMĖ IR ORGANIZAVIMAS

 

  1. 2017-2018 mokslo metai prasideda 2017 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2018 m. rugpjūčio

31d. Ugdymo procesas prasideda 2017 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2018 m. gegužės 31 d. Ugdymo proceso trukmė – 170 ugdymo dienų.

  1. Ugdymo procesas pagal pradinio ugdymo programas skirstomas pusmečiais:

I pusmetis – 2017-09-01 – 2018-01-19;

II pusmetis- 2018-01-22 – 2018-05-31.

  1. Ugdymo proceso planavimas:
    • vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė – 34 savaitės (170 dienų). Progimnazijoje mokomasi penkias dienas per savaitę;
    • ugdymo turinys planuojamas metams (ilgalaikis planas) ir dienai (trumpalaikis planas, numatant pasiekimus pamokose, fiksuojamas elektroniniame dienyne);
    • 2017-2018 m. m. ugdymo turinys planuojamas ilgalaikiame (metams) plane nurodant: klasės situacijos analizę (bendra informacija: mokinių skaičius klasėje, mokinių amžius, žinios apie šeimas, žinios apie sveikatą, pedagoginė klasės charakteristika), bendruosius ugdymo uždavinius, darbo sėkmės kriterijus, mokymo ir mokymosi pasiekimus: detalizuojamą ugdymo turinį (dalykas, tema, pasiekimai (nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas), vertinimas, integracija));
    • ilgalaikiai planai aprobuojami pradinių klasių mokytojų metodinėje grupėje ir suderinami su kuruojančiu vadovu;
    • trumpalaikis planas: kasdien planuojami mokinių pasiekimai elektroniniame dienyne.
  2. Mokinių mokymosi krūviai reguliuojami vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. V-284) ir pradinių klasių mokytojų metodinės grupės susitarimais:
    • namų darbai diferencijuojami pagal mokinių gebėjimus ir poreikius. 1 klasėje namų darbai skiriami iki 1 val. per savaitę, 2 klasėje – iki 2 valandų, 3 – 4 iki 5 val. per savaitę. Namų darbai neskiriami savaitgaliams, atostogoms;
    • kontrolinius (diagnostinius) darbus planuoja klasės mokytojas ir dalyko mokytojai. Kontroliniai darbai planuojami elektroniniame dienyne. Per dieną rašomas ne daugiau kaip 1 kontrolinis darbas, per savaitę rašomi ne daugiau kaip 3 kontroliniai darbai. Kontroliniai darbai nerašomi dieną prieš atostogas ir pirmą dieną po jų.
  3. Vadovėliais ir mokymo priemonėmis progimnazija aprūpinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-2310 „Dėl bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašu“ bei progimnazijos poreikiais ir galimybėmis. Mokymo priemonių parinkimas ir paskirstymas vykdomas metodinės grupės narių susitarimu.
  4. Ugdymo proceso metu mokiniams skiriamos atostogos:

 

Rudens 2017-10-30 – 2017-11-03
Žiemos (Kalėdų) 2017-12-27 – 2018-01-03
Žiemos 2018-02-19 – 2018-02-23
Pavasario (Velykų) 2018-04-03 – 2018-04-06

 

  1. 10 ugdymo dienų organizavimo laikas 2017–2018 mokslo metais:
    • progimnazijos – 5 ugdymo dienos.

2017 m. rugsėjo 1 d. –  Mokslo ir žinių diena;

2017 m. spalio 19 d. –  „Iš darželio į mokyklą“;

2017 m. gruodžio 12-18 d. – Kalėdiniai renginiai;

2018 m. kovo 2 d. – „Kaziuko mugė“;

2018 m. gegužės 21-30 d. „Keliauju po Lietuvą“.

  • miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriaus 5 ugdymosi dienos:

      2017 m. rugsėjo 7 d. – ugdymo karjerai diena;

2017 m. lapkričio 16 d. – tolerancijos ugdymo diena;

2018 m. vasario 9 d. – gimtosios kalbos puoselėjimo diena;

2018 m. kovo 20 d. – gamtosauginio ugdymo diena;

2018 m. balandžio 19 d. – patyriminio ugdymo (STEAM) diena.

  1. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, mokiniai į mokyklą gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Mokyklos direktorius priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, apie priimtus sprendimus informuoja mokyklos tarybą, savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

 

  1. BENDROSIOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS

 

  1. 2017–2018 mokslo metais bendrajai programai (ugdymo dalykams) ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2 – 4 klasėse – 45 min.:

 

Dalykai 1–2 klasės 3–4 klasės Iš viso skiriama ugdymo valandų
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 68 68 136
Lietuvių kalba (gimtoji) 510 476 986
Užsienio kalba 68 136 204
Matematika 306 306 612
Pasaulio pažinimas 136 136 272
Dailė ir technologijos 136 136 272
Muzika 136 136 272
Kūno kultūra 170 204 374
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti 68 102 170
Iš viso Bendrajai programai įgyvendinti 1598 1700 3298
Neformaliojo švietimo valandos   136 136 272

 

 

 

 

  1. Dalykai ir jiems skiriamų valandų skaičius per savaitę Bendrajai programai įgyvendinti:
Dalykai Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius
1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29
Užsienio kalba (anglų) 2 2 2 6
Matematika 4 5 5 4 18
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8
Muzika 2 2 2 2 8
Kūno kultūra 2 1 2 2 7
Šokis 1 1 1 1 4
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui 1 kl. – 22  

2 kl. – 23

3 kl.– 24  

4 kl.– 23

 

92

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti 1 1 1 2 5
Iš viso 23 24 25 25 97
Valandos, skiriamos neformaliajam švietimui 2  

2

2 2 8
             
                 
  1. Dalykų ir valandų paskirstymas atskiroms klasėms:
Dalykai Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius Pastabos
1a klasė 1b klasė 2a klasė 2b klasė 3a klasė 3b klasė 4a klasė Viso valandų  
Dorinis ugdymas: 1 1 1 1 1 1 1 7  
Tikyba 1 1 1 1 1 1 1    
Etika   1 1 1 1 1 1    
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 8 7 7 7 7 7 51  
Užsienio kalba (anglų) 2 2 2 2 2 10  
Matematika 4 4 5 5 5 5 4 32  
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 2 2 14  
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 2 2 14  
Muzika 2 2 2 2 2 2 2 14  
Kūno kultūra 2 2 1 1 2 2 2 12  
Šokis 1 1 1 1 1 1 1 7  
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui 22 22 23 23 24 24 23 161  
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(-si) poreikiams tenkinti 1 1 1 1 1  

1

2 8  
Iš viso 23 23 24 24 25 25 25 169  

 

  1. Ugdymo valandos, nurodytos Bendrojo ugdymo plano 22, 23 punktuose, numatytos Bendrajai programai įgyvendinti, mokyklai ugdymo procesą organizuojant grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).
  2. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų skaičius visiems mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, valandos neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti, dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, ugdymo valandos.
  3. Valandos, skirtos mokinių ugdymo(-si) poreikiams tenkinti, naudojamos:
    • individualioms ir grupinėms konsultacijoms, mokymosi pagalbai teikti (pvz., gabiems mokiniams, mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, esant žemiems mokymosi pasiekimams) 1a, 1b, 2a, 2b, 3a, 3b, 4a klasėse (po 1 valandą);
    • projektinei veiklai (bendrojo raštingumo gebėjimų ugdymui), padedančiai siekti Bendrosios programos tikslų 4a klasėje (1 valandą).
  4. Klasės dalijamos į grupes doriniam ugdymui 1a, 1b, 2a, 2b, 3a,3b 4a klasėse.
  5. Laikinosios grupės iš kelių klasių mokinių sudaromos:
    • specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;
    • dorinio ugdymo mokymui 1-ose ir 3-ose klasėse.
  6. Bendrosios programos tikslų siekiama ugdymo turinį formuojant pagal dalykus arba integravus atskirų ugdymo dalykų programas:
    • 1b, 2a, 2b, 3b klasėse ugdymo turinys formuojamas pagal dalykus pamokos forma, kai ugdymo(-si) laikas 1 klasėse – 35 min., 2- 3 klasėje – 45 min.;
    • per dieną 1-4 klasėse, ugdymo turinį formuojant pagal dalykus pamokos forma vyksta ne daugiau kaip 5 pamokos;
    • 1a, 3a ir 4a klasėse viena diena per savaitę organizuojama integruojant atskirų ugdymo dalykų programas (dienos ugdymo proceso pradžia ir pabaiga, preliminarus ugdymo veiklų laikas nurodomas tvarkaraštyje, integracinė ašis – aktuali tema ir ugdymosi pasiekimai – trumpalaikiuose planuose). Kitomis savaitės dienomis ugdymo turinys formuojamas pagal dalykus pamokos forma, kai ugdymo(-si) laikas 1a – 35 min, 3a ir 4a – 45 min.;
    • planuojant ugdymo laiką išlaikomos metams klasei ugdymo dalykams skiriamos ugdymo valandos, nurodytos ugdymo plano 17 punkte;
    • ugdymo procesą organizuojant projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt. formomis ugdymo procesas skirstomas į įvairios trukmės periodus. Tokia veikla įforminama direktoriaus įsakymu.
  7. Ugdymo procesą organizuojant kitomis ugdymo organizavimo formomis (pvz., integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt.), derinant Bendrosios programos ugdymo dalykų ir neformaliojo švietimo programų turinį:
    • ugdymo procesas gali būti skirstomas į įvairios nepertraukiamos trukmės ugdymo periodus;
    • ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo švietimo programų turinį) per dieną 1 klasėje gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas, 2–4 klasėse – 6 valandas, atsižvelgiant į tai, kiek mokykla gali skirti laiko neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti;
    • mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Progimnazija priima sprendimą, kiek šiai veiklai per mokslo metus skirs pamokų, atsižvelgdama į pradinio ugdymo bendrojoje programoje numatytą turinį ir pasiekimus, mokinių amžių. Veikla siejama su mokyklos ugdymo tikslais ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ši veikla organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose. Progimnazija priima sprendimą dėl šios veiklos organizavimo tinkamu būdu ir įforminama direktoriaus įsakymu.
  8. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymo organizavimo formomis realizuojamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas.
  9. Ugdymo procesas organizuojamas ne tik progimnazijoje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.). Išvykimas iš progimnazijos įforminamas direktoriaus įsakymu.
  10. Progimnazija einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių.
  11. BENDROSIOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
  12. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:
    • Dorinis ugdymas:
      • tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba katalikų tikybą;
      • progimnazijoje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;
      • dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą.
    • Kalbinis ugdymas:
      • siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimai ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas (pvz., naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus);
      • pirmosios užsienio kalbos mokymas:
        • pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais-ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;
        • tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų Europos kalbų (anglų, vokiečių) kalbų (toliau – užsienio kalba);
        • sukomplektavus ne mažiau kaip po vieną 1-4 klasių komplektą, siūloma rinktis ne mažiau kaip iš dviejų užsienio kalbų;
        • užsienio kalbai mokyti visose 2-4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę.
      • Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:
        • gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Parenkamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose;
        • socialiniams gebėjimams ugdytis dalis (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).
      • Matematinis ugdymas:
        • organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, pagal galimybes naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės.
      • Kūno kultūra:
        • 1-4 klasių mokiniams sudaromos sąlygos 1 valandą per savaitę lankyti aktyvaus judėjimo pratybas mokykloje (neformaliojo švietimo užsiėmimai).
        • specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;
        • tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne progimnazijoje.
      • Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis):
        • technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų dalykui skiriamo laiko, nurodyto ugdymo plano 17, 18 punktuose;
        • 1a, 1b, 2a, 2b, 3a, 3b, 4a klasėse įgyvendinama šokio programa skiriant vieną ugdymo valandą iš kūno kultūros dalykui skiriamų ugdymo valandų per savaitę;
  1. Mokiniai, besimokantys pagal neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (pvz. dailės, muzikos, sporto), gali būti atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo:
    • jeigu šios pamokos tvarkaraštyje yra paskutinės;
    • tėvai (globėjai) progimnazijos direktoriui iki rugsėjo 15 dienos ir iki vasario 5 dienos pateikia pažymas apie užsiėmimų lankymą neformaliojo ugdymo įstaigose bei prašymą atleisti nuo atitinkamų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo;
    • mokytojai numato mokomųjų dalykų atsiskaitymą pusmečių pabaigoje, vadovaujantis Bendrosios programos reikalavimais;
    • už mokinių saugumą, nedalyvaujant atitinkamų privalomųjų dalykų paskutinėse pamokose, atsako mokinių tėvai;
    • mokinių atsisakymas lankyti atskirų privalomų dalykų pamokas įforminamas direktoriaus įsakymu.
  2. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:
    • į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:
      • bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo integruojamųjų programų – Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). Šių programų atskirai planuoti ir vykdyti nereikia, jos yra integruotos į Bendrosios programos turinį;
      • Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 89-4668), Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“ ir  Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“.
      • Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui dalyvauti nuoseklioje ir ilgalaikėje prevencinėje programoje, kuri apima smurto, patyčių, alkoholio, tabako, taip pat kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, skatinančių  sveiką gyvenseną, įgyvendindama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklos rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“. Socialinių – emocinių įgūdžių lavinimo, smurto prevencijos programa “Antras žingsnis“ visose pradinėse klasėse integruojama į klasės vadovo veiklą.
      • etninės kultūros ugdymas;
      • informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų;
    • Mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo dalykus, į kuriuos integruojamas Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios, Žmogaus saugos bendrosios, etninės kultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys.

 

  1. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS PRADINĖSE KLASĖSE

 

  1. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, vertinimo rezultatų panaudojimą, Bendrąja programa ir Vinco Kudirkos progimnazijos „Pradinių klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu“ (patvirtintas direktoriaus 2016 metų birželio 10 d. įsakymu Nr. V-178).
  2. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, remdamasis progimnazijoje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus.
  3. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis ugdomasis, diagnostinis, apibendrinamasis suminis vertinimas:
    • formuojamasis ugdomasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui grįžtamąją informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes, nukreipiantis ką dar reikia išmokti;
    • diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus atliekamas tam tikro ugdymo(-si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes, pagalbą sunkumams įveikti:
      • atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;
      • informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.);
      • vertinimo informacija kaupiama mokinių vertinimo aplankuose, elektroninio dienyno įrašuose ir aprašuose (baigus pradinę mokyklą);
    • apibendrinamasis suminis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio ir mokslo metų pabaigoje mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi:
      • elektroniniame dienyne:
        • mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
        • dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p.“ arba „n.p.“;
        • specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje įrašant „p.p.“ arba „n.p.“.
      • progimnazijos pasirinktose pasiekimų vertinimo (informacijos fiksavimo) formose: mokinių pažangos ir pasiekimų suvestinėse, mokinių pasiekimų ir pažangos įvertinimo apraše (baigus pradinio ugdymo programą);
      • baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą;
      • mokiniams ir jų tėvams, neturintiems prieigos prie elektroninio dienyno, kas mėnesį atspausdinama su vertinimu susijusi informacija.

 

  1. BENDRADARBIAVIMO SU PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ TĖVAIS FORMOS
  1. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir progimnazijos pagrindinės bendradarbiavimo formos, numatančios galimybes kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus:
    • informavimas raštu (per TAMO dienyną);
    • individualių pokalbių dienos 2 kartus per metus;
    • konsultacijos (telefonu, el. paštu, susitarus dėl pokalbio mokykloje);
    • individualūs pokalbiai (esant poreikiui) su klasės vadovu, mokytojais, pagalbos specialistais, administracija;
    • tėvų susirinkimai, organizuojami klasės vadovų (ne mažiau 3 kartus per mokslo metus);
    • mokytojai ir tėvai informacija apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir pažangą, mokymosi poreikius ir motyvaciją, iškilusius sunkumus keičiasi abipusiškai ir laiku. Tėvai turi padėti mokyklai spręsti problemas, susijusias su vaiko mokymosi pasiekimų gerinimu.
    • mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį, konsultuoja ir skatina mokinių tėvus namuose kurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką, pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis; dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose.
  1. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS PRADINĖSE KLASĖSE
  1. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skiriama meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.
  2. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2655 (2012 m. kovo 29 d. įsakymo redakcija) „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos”.
  3. Neformaliojo švietimo veiklai įgyvendinti skiriamos valandos, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę. Valandos nustatomos ugdymo programai mokslo metams
  4. Neformaliajam švietimui 1 – 4 klasėms skirta 14 savaitinių valandų.
  5. Neformaliojo vaikų švietimo veikla mokiniams yra neprivaloma ir laisvai pasirenkama.
  6. Progimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus dėl mokinių pasiekimų gerinimo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir siūlo mokiniams rinktis neformaliojo švietimo programas:
  Neformaliojo švietimo kryptis  

  Skiriamų valandų skaičius

Muzika 1
Dailė, technologijos 4
Šokis 1
Tiriamoji veikla 2
Sportas 3
Saugus eismas 1
Informacinės technologijos 2
Iš viso: 14
  1. Neformalusis švietimas organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, numatant veiklos pobūdį, labiausiai atitinkantį veiklos intensyvumą, periodiškumą, trukmę, išlaikant grupei numatytą valandų skaičių per metus. Išvykos įforminamos direktoriaus įsakymu.
  2. Minimalus mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje – 12 mokinių.
  3. Neformaliojo vaikų švietimo veikla įrašoma į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį, organizuojama po pamokų.
  4. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas yra vykdomos. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. Nr. T-141 sprendimu patvirtintas neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo mokinių atostogų metu tvarkos aprašas.
  5. IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ, UGDYMO ORGSNIZAVIMAS
  6. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo dalyko ar visų Bendrosios programos dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka:
    • visų Bendrosios programos dalykų gali mokytis mokinys, laikinai išvykęs gyventi į užsienį, jei tėvai (globėjai) raštu yra deklaravę, kad mokinys toje šalyje nesimoko pagal pradinio ugdymo programą.
  7. Mokinys, baigęs užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio ugdymo programos dalį (toliau – tarptautinė pradinio ugdymo programa), priimamas mokytis pagal pradinio ugdymo programą vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“, informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos savininką (dalyvių susirinkimą). Jei mokykla nustato, kad reikalinga tikslinė pagalba programų skirtumams pašalinti, mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, kuriame nurodoma, kokia pagalba (atskirų ugdomųjų dalykų, lietuvių kalbos ar socialinių kultūrinių kompetencijų ir kt.) ir kaip bus teikiama. Individualus ugdymo planas, mokymosi galimybės aptariami su mokinio tėvais (globėjais). Pagalbos teikimas gali būti numatomas kelerių metų laikotarpiui.
  8. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, bet pageidaujančiam einamaisiais metais mokytis pagal Bendrąją programą, savivaldybėje nesusidarius nemokančių lietuvių kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinajai (mobiliajai) grupei, mokykla sudaro sąlygas tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus, organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą, skiriant ugdymo valandų iš mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų valandų.
  9. PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS
  10. Vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu namie mokomi pagal Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 „Dėl Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
  11. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie organizuojamas pagal Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašas):
    • Bendroji programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį. Rekomenduojama įgyvendinti visas Bendrosios programos dalykų programas, išskyrus kūno kultūros programą;
    • progimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko Bendrąją programą, numato ugdomųjų veiklų tvarkaraštį);
    • mokinys gydytojo leidimu dalį ugdymo valandų / pamokų gali lankyti mokykloje. Šios ugdymo valandos / pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą;
    • namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriamos 9 savaitinės ugdymo valandos Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėse – 11 ugdymo valandų.
  1. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS PRADINĖSE KLASĖSE
  1. Progimnazija rengia ugdymo planą vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Bendrojo ugdymo plano nuostatomis ir atsižvelgdama į mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių įvairovę, mokinių ir jų tėvų (globėjų) pageidavimus, pedagoginės psichologinės tarnybos, progimnazijos vaiko gerovės komisijos išvadas ir rekomendacijas.
  2. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdyti pritaiko dalykų Bendrąją programą; formuoja ugdymo turinį (integralų, pagal dalykus), numato ugdymosi erdves, parenka tinkamiausias ugdymo organizavimo formas (pamoka, projektinė veikla ar pan.), atsižvelgia į kiekvieno mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokinio ir jo tėvų (globėjų) pageidavimus, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas.
  3. Organizuodama mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymą, progimnazija atsižvelgia į:
    • mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių pobūdį, lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli), galimai juos sukėlusias priežastis (negalias, sutrikimus, aplinkos veiksnius);
    • progimnazijos ir tėvų (globėjų) įsipareigojimus, įteisintus mokymo sutartyje;
    • mokymosi formą ir mokymosi proceso organizavimo būdą;
    • ugdymo programą (pradinio ugdymo Bendrąją programą, pritaikytą pradinio ugdymo Bendrąją ar pradinio ugdymo individualizuotą Bendrąją programą);
    • turimas mokymo lėšas;
    • švietimo pagalbos prieinamumą;
    • ugdymosi erdves.
  4. Progimnazija individualų ugdymo planą rengia mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, siekant užtikrinti švietimo pagalbos teikimą ugdymo procese, jo gebėjimų ir galių plėtojimą.
  5. Progimnazija, rengdama individualų ugdymo planą:
    • vadovaujasi Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų ugdymo valandų, nurodytų ugdymo plano 17, 18 ir 60.2.1. punktuose, skaičiumi;
    • per mokslo metus progimnazijos Vaiko gerovės komisijai ar pedagoginei psichologinei tarnybai įvertinus ir rekomendavus gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų skaičių;
    • intensyvindama mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar mokytojo papildomą pagalbą, nustatytam laikotarpiui gali skirti papildomų ugdymo valandų kiekvienam mokiniui individualiai ar mokinių grupei;
    • užtikrina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumą ir nuoseklumą;
    • specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams atsižvelgdama į mokinio sveikatos sutrikimus ir progimnazijos Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas gali trumpinti ugdymo veiklų/pamokų trukmę 5 min., o neišnaudotą laiką skirti mokinių veiklai keisti, pertraukoms organizuoti.
  6. Mokiniams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, sudarant ugdymo planą, progimnazija skiria:
    • specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;
    • individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse po 1 ugdymo valandą kiekvienam mokiniui per savaitę;
    • žymių ar labai žymių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems mokiniams, bendraujantiems alternatyvios komunikacijos būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo individualias ir grupines pratybas galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos pamokas.
    • Progimnazija, vykdydama formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičių grupėje, atsižvelgusi į mokymo lėšas, mokinių poreikius, turimas mokymo(-si) sąlygas ir mokymo priemones nustato pati.
  7. Progimnazijos Vaiko gerovės komisijos ar Pedagoginės psichlologinės tarnybos rekomendacijomis ir tėvų (globėjų) sutikimu mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali:
    • nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos (dėl intelekto sutrikimo, klausos sutrikimo, kalbėjimo ir kalbos sutrikimo, turintys kochlearinius implantus, įvairiapusių raidos ir mokymosi sutrikimų);
    • nesimokyti muzikos ar ją keisti kitu, menines kompetencijas ugdančiu, dalyku (turintys klausos sutrikimą);
    • būti atleidžiami nuo technologijų pamokų (judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų turintys mokiniai);
    • vietoj ugdymo plano 58.1, 58.2, 58.3 punktuose nurodytų dalykų progimnazija gali tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius organizuodama specialiąsias pamokas, teikdama papildomą mokytojo pagalbą;
    • bendrojo ugdymo klasėse besimokantiems mokiniams visi ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami progimnazijos vadovo įsakymu.
  8. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis ugdymo plano 4 skirsnio nuostatomis.
  9. Mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas sudaromas, atsižvelgiant į mokinio galias, mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą:
    • mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą, ugdymo planas rengiamas:
      • vadovaujantis ugdymo plano 17, 18 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių ugdymo valandų skaičiumi, kuris gali būti keičiamas iki 15 procentų;
      • mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą ir kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, ugdymo plane reikia skirti specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;
    • mokiniams, turintiems vidutinį intelekto sutrikimą, ugdymo planas rengiamas, atsižvelgus į specialiuosius ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas ir mokymosi formą. Progimnazijos ugdymo planas sudaromas:
      • vadovaujantis ugdymo plano 17, 18 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių ugdymo valandų skaičiumi, kurį galima koreguoti iki 20 procentų;
      • mokiniams, turintiems žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, skiriamos ugdymo valandos:

 

                   Ugdymo metai,

klasė

Dalykai/veiklos

1–2 klasės 3–4 klasės Iš viso ugdymo valandų per 4 ugdymo metus
Dorinis ugdymas (tikyba, etika) 2 2 4
Komunikacinė veikla arba

kalbos ir bendravimo ugdymas*

8–10 8–10 16–20
Pažintinė veikla 6–8 6–8 12–16
Orientacinė veikla 6 6 12
Meninė veikla 4–9 4–9 8–12
Fizinė veikla 4–9 4–9 8–12
Valandos, skirtos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, specialiajai veiklai organizuoti** 6 8 14
Privalomas ugdymo valandų skaičius mokiniui 20/20 20/20 80
Iš viso ugdymo valandų     94
Neformalusis švietimas 4 4 8

 

 Pastabos:

*kalbos ir bendravimo ugdymas – veikla, kurią sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba, yra skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams ir kitų komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams, naudojantiems alternatyvią komunikacija;

***specialioji veikla skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pedagoginei pagalbai teikti, atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.

  1. Ugdymo veiklos, nurodytos 60.2.2. punkte, mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos, atsižvelgiant į mokinio poreikius, sveikatos būklę, kitų, ugdyme ir švietimo pagalbos teikime dalyvaujančių specialistų, rekomendacijas.

 _____________________________________________________________________

,,Kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kita veikla 2016- 2017 m.m.“ 1-4 klasėms