Užgavėnės

Kudirkiečiai (iš)varė žiemą

Užgavėnių rytą Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijos mokiniai ir mokytojai rinkosi į aktų salę, kur klausėsi etikos mokytojos R. Jasmontienės pasakojimo apie rėdos ratą, dailės mokytoja aiškino, kaip daromos Užgavėnių kaukės, o istorikė G. Beniušienė visiems priminė Užgavėnių papročius, tradicijas, pranašystes, palygino su kitų šalių persirengėlių šventėmis.

Prisigaminę kaukių, persirengę įvairiausiomis būtybėmis, mokiniai varė žiemą aplinkinėse gatvėse ir, žinoma, mokyklos stadione (o jei ims ir pasiliks žiema mokykloje, kada tuomet ateis vasara?)

Prisistatę vieni kitiems, pašūkavę savo kurtus Užgavėnių ketureilius (Mes, vargšeliai iš Šiaulių,/ Norim blynų, lašinių./ O jei duosit ir kavos, / Greit sulauksite giedros!), mokiniai šoko, dainavo, žaidė liaudiškus žaidimus, minė mįsles, išbandė jėgas traukdami virvę, vieni kitiems lygindami šonus šiaudų prikimštais maišais.

Ypač įspūdingos buvo Lašininio ir Kanapinio grumtynės. Žinoma, nugalėjo Kanapinis, nes turėjo gausią rėksnių komandą. Po šios dvikovos galas atėjo ir Morei – sudegė blogio rinkėja, kuri nuolat užtupia saulę. Prisivaišinę skaniais Užgavėnių blynais, kudirkiečiai džiaugėsi išvarę žiemą, bet juk dažnai žiema vis grįžta pažiūrėti, ar giliai paslėpėme šiltus drabužius. Tad ką gali žinoti, kaip ji elgsis šiemet, nes mokyklos stadiono kamputyje dar liko boluoti patižęs sniego kauburėlis.

Rita Samoškienė