Ugdymas

PATVIRTINTA

Vinco Kudirkos progimnazijos

direktoriaus 2016-08-30

įsakymu Nr. V- 187

(direktoriaus 2017-08-29 įsakymo Nr. V-156 redakcija)

VINCO KUDIRKOS PROGIMNAZIJOS PAGRINDINIO UGDYMO

MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Pradinio,

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, bendrosiomis ugdymo programomis, aptarus darbo grupėje ir metodinėse grupėse.

VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslai:

nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti kiekvieno mokinio

stiprybes, ugdymosi poreikius ir kartu su mokiniu bei jo tėvais (globėjais, rūpintojais) priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi žingsnių, mokiniui būtinos pagalbos;

palaikyti mokymąsi ir teikti savalaikį atsaką (grįžtamąjį ryšį) mokiniams ir

mokytojams, gerinant mokymo(si) proceso kokybę;

apibendrinti, susumuoti atskiro mokymosi laikotarpio (baigiant pusmetį, mokslo

metus) ar mokymosi pagal pagrindinio ugdymo programą rezultatus ir sertifikuoti;

vertinti ugdymo kokybę, identifikuoti problemas ir inicijuoti reikalingus sprendimus.

Vertinimo uždaviniai:

padėti mokiniui pažinti save, įsivertinti pasiekimų lygmenį, suprasti savo silpnąsias ir

stipriąsias puses;

padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir

spragas bei jų priežastis, diferencijuoti bei individualizuoti darbą;

suteikti informaciją tėvams (globėjams, rūpintojams) apie vaiko pažangą ir

pasiekimus, stiprinti ryšį tarp vaiko, mokytojo ir tėvų.

Apraše vartojamos sąvokos:

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas – kriterijais grįstas ugdymosi ir

mokymosi stebėjimas ir grįžtamasis ryšys, informacijos apie mokymosi procesus ir rezultatus rinkimas ir kaupimas, interpretavimas ir naudojimas mokymo ir mokymosi kokybei užtikrinti.

Įsivertinimas – paties mokinio ugdymosi proceso, pasiekimų ir pažangos stebėjimas,

vertinimas ir apmąstymas, nusimatant tolesnius mokymosi žingsnius.

Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pasiekimus ir

pažangą kaupimas taškais, kurie konvertuojami į pažymį (įskaitą); sudaro mokinio mokymosi pasiekimų ir pažangos įvertinimus iš pamokų ciklo, etapo.

Kontrolinis darbas – tai formaliai vertinamas darbas, organizuotas baigus pamokų

etapą, ciklą.

Savarankiškas darbas – tai atsiskaitymas raštu (žodžių diktantas, testas, ir kt.),

žodžiu, laboratorinis darbas, darbas grupėse.

Signalinis pusmečio įvertinimas – kartą per pusmetį iš esamų pažymių vedamas

aritmetinis vidurkis, leidžiantis mokiniui įsivertinti esamą situaciją.

Atsižvelgus į vertinimo tikslus, taikomi šie vertinimo tipai:
- Formuojamasis ugdomasis vertinimas – ugdymo(si) procese teikiamas abipusis

atsakas, grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymą(si), nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų

Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir tam

tikru mokymosi metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio mokymosi galimybės, pagalba sunkumams įveikti.

Apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas – formaliai patvirtinti mokinio

ugdymosi rezultatai, baigus programą, kursą ar kitą mokymosi etapą.

Kriterinis vertinimas – vertinimas, taikomas pamokose, kurių pagrindas – tam tikri

kriterijai. Pagal gautus rezultatus nustatomas vienas iš pasiekimų lygių: patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.

III. VERTINIMAS

Progimnazijoje taikomi 2 vertinimo būdai:

6.1. įskaita;

6.2. 10 balų sistema.

DALYKAS	VERTINIMO BŪDAS
DORINIS UGDYMAS Etika ar Tikyba	Įskaita, taikant kaupiamojo vertinimo principą
KALBOS Lietuvių kalba (gimtoji), 6; 8 kl. Lietuvių kalba ir literatūra, 5; 7 kl. Užsienio kalba ( 1-oji, 2-oji)	10 balų sistema, taikant kaupiamojo vertinimo principą
SOCIALINIAI MOKSLAI Istorija Geografija	10 balų sistema, taikant kaupiamojo vertinimo principą
TIKSLIEJI MOKSLAI Matematika Informacinės technologijos	10 balų sistema, taikant kaupiamojo vertinimo principą
GAMTOS MOKSLAI Gamta ir žmogus Biologija Chemija Fizika	10 balų sistema, taikant kaupiamojo vertinimo principą
MENAI, TECHNOLOGIJOS, KŪNO KULTŪRA Dailė Muzika Technologijos Kūno kultūra	10 balų sistema, taikant kaupiamojo vertinimo principą; Įskaita, taikant kaupiamojo vertinimo principą kūno kultūros specialiosios medicininės fizinės pajėgumo grupės mokinių pasiekimams
Žmogaus sauga	Įskaita, taikant kaupiamojo vertinimo principą

Mokinių mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinama sistemingai. Kiekvienoje pamokoje

taikomas formuojamasis vertinimas. Vertinamos ne tik dalykinės žinios, bet ir bendrosios kompetencijos. Vertinama tokiu dažnumu per pusmetį:

7.1. jei dalykui mokyti skirta 1 pamoka per savaitę, parašomi ne mažiau kaip 3 pažymiai;

7.2. jei dalykui mokytis skirtos 2 pamokos per savaitę, parašomi ne mažiau kaip 4 pažymiai;

jei dalykui mokytis skirtos 3 pamokos per savaitę, parašomi ne mažiau kaip 5 pažymiai;
jei dalykui mokytis skirtos 4 pamokos per savaitę, parašomi ne mažiau kaip 6 pažymiai;
jei dalykui mokytis skirtos 5 pamokos per savaitę, parašomi ne mažiau kaip 8 pažymiai.

Pasiekimams įvertinti taikomos įvairios atsiskaitymo formos, esančios ugdomųjų dalykų

vertinimo tvarkos aprašuose:

kontrolinis darbas
savarankiškas darbas
testas
apklausa žodžiu
apklausa raštu
praktinis darbas
laboratorinis darbas
kūrybinis darbas
projektinis darbas
darbas pamokoje
pasiekta pažanga
pristatymas, pranešimas

Kaupiamąjį pažymį rekomenduojama rašyti už šias veiklas:

9.1. darbą pamokoje (savarankišką darbą raštu ar žodžiu, darbą grupėje, individualias mokinio

pastangas, aktyvumą ir kt.);

9.2. namų darbus;

9.3. projektinį darbą;

9.4. kitą mokinio veiklą (dalyvavimą progimnazijos, miesto renginiuose, akcijose, atstovavimą

progimnazijai mieste, respublikoje ir kt.).

Mokymosi pasiekimų lygiai įvertinant pažymiu, atitinka:

10.1. 10-9 –aukštesnysis;

10.2. 8-6 – pagrindinis;

10.3. 5-4 – patenkinamas;

10.4. 3-1 – nepatenkinamas.

5 klasių mokinių pasiekimai rugsėjo mėnesį nevertinami pažymiais. Mėnuo skirtas mokinių

adaptacijai.

Jei mokinys per visą ugdymo laikotarpį (pusmetį) neatliko visų vertinimo užduočių

(pvz., kontrolinių darbų ir kt.) be pateisinamos priežasties, nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio dalyko pusmečio ar kito ugdymo laikotarpio pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“; jei mokinys neatliko visų vertinimo užduočių dėl svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pvz., ligos) – fiksuojamas įrašas „atleista“ (Švietimo ir mokslo ministro 2017-07-04 įsakymo Nr. V-554 redakcija).

Vertinant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pasiekimus ir pažangą, remiamasi

bendrosiose ugdymo programose apibrėžtais mokymosi pasiekimais arba konkrečiam mokiniui pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais.

Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas 5-8 klasėse mokslo metų

pradžioje, o mokslo metų pabaigoje atliekamas 5; 7 klasių apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas bei standartizuoti testai 6; 8 klasėms; atėjus naujiems mokiniams. Diagnostinio vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus. Gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai.

Jeigu mokinys atleistas nuo dėstomo dalyko pagal gydytojo rekomendaciją (ar kitos

institucijos raštą) ir direktoriaus įsakymą, įrašomas įrašas „atleista“.

Kognityvinių gebėjimų vertinimas (diagnostinio vertinimo užduotys, kontroliniai ir kiti

vertinimo darbai, nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai ir patikrinimai) vykdomas, taikant

mokiniams iš anksto žinomus, su jais aptartus kriterijus, ir apima tris dėmenis:

16.1. žinias ir supratimą;

16.2. žinių taikymo gebėjimus;

16.3. aukštesniuosius mąstymo gebėjimus.

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo informacija, gaunama ugdymo procese, aptariama

ir panaudojama, nustatant mokinių mokymosi poreikius, su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais), informuojant tėvus (globėjus, rūpintojus) ir visuomenę apie bendrojo ugdymo kokybę ir rezultatus.

Pagrindinio ugdymo programos dalykų mokytojai susipažįsta su kiekvieno mokinio Pradinio

ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašu ir užtikrina ugdymosi tęstinumą.

Mokinių žinių ir supratimo, žinių taikymo ir aukštesniųjų mąstymo gebėjimų vertinimo

informacijai užrašyti naudojami pažymiai, komentarai, kaupiamieji darbai ir vertinimai.

KONTROLINIŲ IR SAVARANKIŠKŲ DARBŲ SKYRIMO TVARKA

Kontrolinis darbas- ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, praktinis,

kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas darbas, skirtas patikrinti, kaip įvaldyta dalyko programos dalis (tema, kelios temos, skyrius, logiškai užbaigta dalis, savarankiškai išmokta dalis ir pan.);

kontrolinio darbo data mokiniams pranešama ne vėliau kaip prieš savaitę ir tai

fiksuojama elektroninio dienyno kontrolinių darbų apskaitose;

mokiniai, praleidę kontrolinį darbą, privalo atsiskaityti per dvi savaites po grįžimo į

mokyklą (po ligos ar kitu atveju), susiderinę su dalyko mokytoju;

mokiniams per dieną gali būti skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas;
mokiniui, be pateisinamos priežasties neatvykus į iš anksto paskelbtą kontrolinį darbą,

mokytojas gali skirti kontrolinį darbą kitą pamoką, kai tik mokinys atvyks arba pagal individualų susitarimą;

kontrolinis darbas pusmečio paskutinę dieną, pirmą dieną po atostogų ar šventinių

dienų neorganizuojamas.

Savarankiškas darbas- mokinių veiklos pamokoje metodas, kai tam tikros užduotys

atliekamos be mokytojo pagalbos. Jis atliekamas ir vertinamas (nebūtinai visų mokinių) norint patikrinti, ar teisingai suvokta tema, užduotis.

Savarankiškas darbas gali būti organizuojamas bet kurios pamokos metu.

MOKINIŲ IR JŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) SUPAŽINDINIMAS IR INFORMAVIMAS

Mokslo metų pradžioje mokytojai supažindina mokinius su vertinimo tvarka.
Klasių vadovai su vertinimo tvarka supažindina mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus).
Likus mėnesiui iki pusmečio pabaigos, pateikiami signaliniai įvertinimai.
Klasių vadovai supažindina tėvus (globėjus, rūpintojus) su signaliniais įvertinimais.
Rašto darbų įvertinimai paskelbiami ištaisius darbus, bet ne vėliau kaip po 2 savaičių.
Dalykų mokytojai įvertinimus surašo elektroniniame dienyne.
Klasių vadovai pildo reikiamą dokumentaciją elektroniniame dienyne. Atspausdina

ataskaitas iš elektroninio dienyno (tėvams, kurie neturi prieigos prie jo).

Tėvai (globėjai, rūpintojai) apie vaikų pasiekimus informuojami tėvų susirinkimų bei

individualių pokalbių metu su atskirų dalykų mokytojais, elektroninio dienyno pagalba.

Klasių vadovai ne rečiau kaip kartą per pusmetį organizuoja tėvų susirinkimus. Į 5 kl.

mokinių tėvų pirmąjį susirinkimą kviečiami ir toje klasėje dirbantys mokytojai, kurie pristato savo dalyko tikslus, uždavinius, siektinus rezultatus, supažindina su mokymo metodika, vertinimo būdais, informuoja apie būtinas turėti mokymo priemones ir pan. Klasių vadovai į kitų klasių organizuojamus susirinkimus mokytojus kviečia tėvų prašymu, mokytojų iniciatyva ar iškilus problemoms.

PUSMEČIŲ IR METINIŲ ĮVERTINIMŲ VEDIMAS

Vedant pusmečio pažymį, skaičiuojamas aritmetinis vidurkis apvalinant pagal matematinę

taisyklę. Pavyzdžiui: jei pažymių aritmetinis vidurkis – 6,5, vedame 7; jei pažymių aritmetinis vidurkis – 6,49, vedame 6.

Vienerių mokslo metų pasiekimų rezultatas, mokantis pagal dalyko programą (toliau

dalyko metinis įvertinimas), fiksuojamas iš I ir II pusmečių balų / pažymių, skaičiuojant jų aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisykles (pvz., jei I pusmečio pažymys – 7, II pusmečio – 6, tai dalyko metinis įvertinimas – 7).

Dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas įrašu „įsk“, jei I ir II pusmečių įvertinimai yra „įsk“ ir „įsk“ arba „įsk“ ir „neįsk“ arba „neįsk“ ir „įsk“. Dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas įrašu „neįsk“, jei I ir II pusmečių įvertinimai yra „neįsk“.

Dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas „įsk“ arba „neįsk“, jei bent dviejų trimestrų mokinio pasiekimai fiksuoti atitinkamai įrašais „įsk“ arba „neįsk“. Fiksuojant pusmečio dalyko įvertinimą įrašais „įsk“ arba „neįsk“, atsižvelgiama į tai, kokių įrašų per ugdymo laikotarpį yra daugiau.

Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu (Švietimo ir mokslo ministro 2017-07-04 įsakymo Nr. V-554 redakcija).